BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Antrieji namai



Pirmieji namai

Ekologija
(graikiškai “oikos” - namas, būstas, “logos” - mokslas) yra mokslas
apie namus. Teisingiau - mokslas apie gyvenimą namuose.

Kiekviena
gyvųjų organizmų grupė (biocenozė) gyvena jiems tinkančiuose namuose
(biotope). Visas šis gyvenimas kartu su namais ir visais gyvais
organizmais pavadintas ekosistema. Ekologija ir tiria ekosistemas, t.y.
namus, gyventojus ir santykius tarp jų - gyvenimą.

Idealus
ekologijos išmanymas duoda žinių kaip gyventi, kad būtum sveikas,
stiprus ir laimingas. Be to, labai įdomu pastebėti, jog ekologija duoda
raktą į amžiną gyvenimą. Ar norėtumėte gyventi amžinai? Na, žinoma,
šiame sumautame dabarties pasaulyje mažai kas nori gyventi apskritai.
Net gi žudosi. Tačiau aš klausiu, jei gyvenant pagal ekologijos dėsnius
jūs būtumėt sveikas, stiprus ir laimingas, tai ar tada norėtumėt
gyventi amžinai? Štai tokio gyvenimo turbūt neatsisakytų niekas.

Antrieji namai

Ar
jūs turite antruosius namus? Ar kada susimąstėte kas tai yra antrieji
namai? Kodėl atsirado antrieji namai? Nejau pirmųjų namų neužtenka, kad
reikia įsigyti dar vienus namus?

Antraisiais namais galima
pavadinti bet ką. Tolimųjų reisų vairuotojai savo namais vadina
automobilį, alutį geriantys namais vadina - barą, jūreiviai - laivą.
Kiekvienos specialybės ar užsiėmimo nariai turi savo specialius veiklos
namus. Tačiau tai specifiniai namai. Jie skirti tik specifiniams
žmonėms.

Taip pat specifiniais namais galima pavadinti
nekilnojamo turto agentūrų išrastus antruosius namus. Tai - sodyba,
namas ar butas kurorte, namas kitoje, dažniausiai egzotinėje šalyje
arba būstas prie darbovietės ar tam tikro užsiėmimo (jodinėjimo,
slidinėjimo…). Žmonės šiuose namuose gyvena nedaug - mėnesį, du arba
savaitgaliais, atostogų metu, o visą likusį laiką juos išnuomoja
kitiems žmonėms arba tiesiog laiko tuščius iki kol vėl jų prireiks.

Tačiau
yra ir bendresnių termino “antrieji namai” vartojimo variantų, kurie
apibūdina visų civilizuotos visuomenės narių gyvenimą. Ne specifinei
žmonių daliai, o visiems civilizuotiems žmonėms “mokykla yra antrieji
namai” ir “gamta yra antrieji namai”.

Kad ir kuriuos antruosius
namus nagrinėsime vis tiek prieisime išvados, kad jie atsiranda pas mus
dėl to, kad pagrindiniai namai mūsų jau nebetenkina. Juk jeigu
pirmuosiuose namuose jūs viską turite ir viską gaunate, tai kam jum dar
kiti namai? Taigi, antruosius namus mes įsigyjame tada kai pirmuosiuose
yra blogai.

O kada pirmuosiuose namuose yra blogai? O gi tada
kai gyvename ne pagal išmintingus ekologijos dėsnius. Juk ekologija
mums teikia žinių kaip gyventi, kad būtume stiprūs, laimingi, sveiki ir
kad nieko netruktų. O kai tik imame gyventi neekologiškai, tada mums
prireikia antrų namų: ligoninės kai netenkam sveikatos; mokyklos, kai
tėvai nebesugeba išmokinti vaiko gyventi; kurorto, kai namuose poilsio
zonos nėra; gamtos - kai namuose nėra gamtos.

Atkreipkite dėmesį
- nei vienam laukiniam gyviui (kraujažolei, amebai, stirnai ar sraigei)
antrų namų nereikia. Nes jie gyvena pagal ekologijos dėsnius. Gamta yra
jų namai ir visa ko reikia, jie čia gauna. Jokių papildomų investicijų
ir jokių papildomų įgeidžių, nes visi poreikiai patenkinami čia,
vietoje. Ir ta vieta nebūtinai maža. Pelė gali gyventi labai mažoje
erdvėje. Hektare ploto natūraliai gali veistis 100-200 pelių. Meškos
ekosistema yra didesnė. Jai vienai reikia tūkstančių hektarų ploto. Jos
dideli namai.

Nesupraskite taip paviršutiniškai, kad lizdas yra
paukščio namai, o urvas yra lapės namai. Tai tik vietos, kur šie
gyvūnai nakvoja ir atsiveda vaikų. Lapės ir paukščio namai yra didesni.
Gamta yra jų namai, o tiksliau - jų ekosistema yra namai. Ir šie namai
aprūpina juos viskuo. Geras gyvenimėlis.

Tretieji namai

Šiandien
noriu jums papasakoti apie trečiuosius namus. Jei antrieji namai
nebūtini ir atsiranda tik tada kai pirmieji, pagrindiniai namai mūsų
netenkina, tai tretieji namai yra visiška katastrofa.

Kas gi yra
tie tretieji namai? Kas yra pagrindiniai namai aišku, kas yra antrieji
namai irgi. Tačiau yra dar viena slapta namų rūšis, kuri neįsipaišo nei
į vieną iš šių apibrėžimų. Nežinau kaip tą apokalipsę pavadinti, todėl
sąlygiškai susitarkime juos vadinti skaičiumi. Taip bus saugiau -
tretieji namai.

Tretieji namai yra iliuziniai namai. Jie
egzistuoja realybėje. Juose mes praleidžiame daugiausiai laiko. Jie
išsunkia paskutinius mūsų syvus, jie pasako kada mums keltis ir kada
gultis, jie nuvargina mus taip, kad vakare jau nieko nebenorime daryti,
tik miegoti. Jie atima iš mūsų kas brangiausia ir duoda tik iliuziją,
kad mums gerai, nors iš tikrųjų taip nėra. Maja, fikcija, fantazija,
iliuzija, sapnas, netikra…

Atspėjote. Tai - DARBAS. Darbe mes
praleidžiame didžiąją dalį savo sąmoningo gyvenimo. Aštuonias valandas
praleidžiame darbe, dvi keliaudami iki jo ir dvi ar tris praleidžiame
savo nekilnojamame turte, kurį vadinam namais. Bet kokie gi čia namai,
jei juose būname dvi, tris valandas? Čia ne namai. Čia priebėga. Juk
visą sąmoningą gyvenimą praleidžiame darbe. Taigi darbovietė yra mūsų
namai.

Matote kokia velniava čia gaunasi: mes galvojame, kad
gyvename savo pagrindiniuose namuose, nors visą laiką praleidžiame
darbe; jo nepavadinsi antraisiais namais, bet nepavadinsi ir
pirmaisiais namais. Tad kaip gi šį marazmą pavadinti? Nereali realybė.

Čia
į pagalbą galėtume pasikviesti Umberto Eco ir Jeaną Baudrillardą su jų
sukonstruotomis hiperrealybės ir simuliakro sampratomis. Pasaulis tapo
dirbtinis, jo nebeliko. Tikrovės vietą užėmė klastotė. Turime tik
realybės pakaitalą. Hiperrealybė ar simuliakras yra “realūs” dalykai,
juos galime čiupinėti, tačiau tai nėra tikrovė. Simuliakras ir
hiperrealybė tampa tikresniu už tikrovę, tačiau iš esmės tai yra
iliuzija.

Darbas yra iliuzija. Jis žmogui apskritai
nereikalingas, nebūtinas, svetimas ir net gi žalingas, tačiau mes visi
manome, jog be jo negalime gyventi - štai kur superapgaulė, štai kur
hiperrealybė. Kuria kalba ir kokiais terminais bekalbėsim vis tiek
atsimušim į apkerpėjusią absurdo sieną.

Norėdami gyventi
laimingai, turime sugriauti pirmiausiai trečiuosius namus, po to
antruosius ir tik tada įsitvirtinti pirmuosiuose, pagrindiniuose savo
namuose - ekosistemoje. Tik gyvendami pagal ekologijos dėsnius nieko
nepritrūksime, patenkinsime visus savo poreikius ir būsime laimingi.

Rodyk draugams

Komentarai (6)

  1. Salom:

    Tik baisiausia tos hiperrealybes dalis, jog joje neimanoma (beveik) isisvaizduot, jog gali buti kitaip:)
    bet kuriuo atveju gera skaityt jau vien del tendencingumo ir uzmjo:D
    Sekmes!

  2. Orasporas:

    O nuo ko reiktų pradėt?

  3. Antanas:

    Būk sveikas, Laimi.
    Sveiki skaitytojai.
    O tų trečiųjų namų griauti visai nereikia – kas pastatė, tas tegu ir griaus (nori nenori išlenda žemaitiška natūra).
    Tiesiog ignoruok juos, ir jie tau paprasčiausiai nebeegzistuoja. Griauti… darbas… Net sprogdinimui reikėtų gan rimtai pasiruošti.
    Nei grioviau, nei sprogdinau; pasakiau, tiems, kam tai rūpi, kad į darbą nebeisiu, nebenoriu, na… parašiau pareiškimą ir gana.
    Tiesiog reikia, kaip tu rašai, išmokti gyventi protingiau, geriau. Reikia išdrįsti tai padaryti, tuo patikėti.
    Geros kloties

  4. Radau gerą straipsnį šia tema:

      Ne paslaptis, kad krizė smarkiai sugniuždė nekilnojamojo turto rinką. Kad ir kaip ten būtų, reikia gyventi ir judėti toliau. Kyla daugybė klausimų dėl būsto pasirinkimo. Geriau nuomotis būstą, statytis individualų namą, imti paskolas, pirkti naujos ar senos statybos būstą? Į šiuos klausimus galite atsakyti tik jūs, nes jūs geriausiai žinote savo dabartinę finansinę padėti, tačiau mes jums pagelbėsime apsispręsti gyvais, realiais pavyzdžiais ir logiškais paaiškinimais.

      Per patį nekilnojamojo turto kainų augimo piką pristatyta daug naujos statybos namų, tačiau ar verta juos pirkti? Iš kokios įmonės geriausiai juos pirkti? Baisiausia tai, kad įmonė, pardavusi visus butus - bankrutuoja. Taip, kainos krito, tačiau nereikia naiviai tikėtis, kad jos dar smarkiai smuks. Svarbiausia - atsirinkite kokybe ir patikimumu pasižyminčią įmonę. Jei pasirinksite netinkamą būstą - taip, gal ir sutaupysite, bet kokia viso to kaina? Realūs pavyzdžiai sako, kad nusipirkus pigesnį naujos statybos būstą atsitinka taip, kad po kelių metų stogas jau būna prakiuręs, blogas apšiltinimas, namuose nuolat būna šalta, prasta garso izoliacija, prasti išplanavimai, katastrofiška situacija pasistatyti automobilį šalia namų, šildymo kainos „kosminės”, tokios kaip ir senos statybos butuose, namai sukišti vienas šalia kito, visiškai jokios jaukios erdvės kieme.

      Ar verta Jus įkalbėti ką geriau pirkti - naujos ar senos statybos butus? Manau visi suprantame, kad naujos statybos būstas žymiai malonesnis, jaukesnis, efektyvesnis ir t.t. Taigi, rinkitės naujos statybos gyvenamąsias patalpas, tik atsirinkite tinkamai. Kodėl verta būtent per krizę pirkti nekilnojamąjį turtą? Dabar siūlomos ypač išskirtinės būsto kredito sąlygos, nekilnojamojo turto kainos jau visiškai pasiekė dugną. Jei naiviai tikitės, kad jos dar kris - klystate. Dabar pasiektas dugnas, tai tik atspyrio taškas, nuo kurios kainos kils. Kils? Taip, kils, tačiau kalbama ne apie artimiausią laikotarpį, kalbama apie tai, kad - nelaukite žemesnių kainų. Manau tai atsako ir į klausimą - kas geriau, būsto nuoma ar pirkimas. Juk visada maloniau turėti savo, nei nuomotis, ypač kai suteikiamos tokios sąlygos.

      Naujausi nekilnojamojo turto rinkos tyrimai nežymiai parodo kaip kainomis laviruoja NT bendrovės. Taikomos įvairios akcijos, tačiau bendrai parduodamų butų kainų suma vis tiek išlieka ta pati, o daugeliu atveju bendra parduodamų butų kainų suma 2009 metų lapkričio mėnesį dar net padidėjo. Ar tai reiškia, kilimą? Galbūt ne, tiesiog įmonės bando taip sužaisti, siekdamos susirinkti reikiamą pinigų sumą, akcijomis prisivilioja potencialių klientų, pasiūlo jiems apžiūrėti butus, o galiausiai aprodomi ir kiti - ne akcijiniai butai, galbūt akcijiniai jau ir seniai parduoti. Tačiau nenusiminkite, akcijiniai butai dažniausiai būna kuo nors prastesni - pirmas aukštas, prastesnis būsto išplanavimas ir panašiai. Juk būstą renkatės visam gyvenimui, čia verta investuoti daugiau tam, kad patogiau ir laimingiau gyventumėte ilgesnį laiką.

      Galiausiai suvokėte kodėl verta pirkti naujos statybos būstą būtent per krizę, tačiau ką rinktis? Iš kokios įmonės pirkti, juk tarpininkams tikrai nenorite mokėti papildomai. Į šiuos klausimus atsakysime kituose straipsniuose, laukite…
    Viktoras Miltenis

  5. Inga:

    Ekologija - nauja religija? Sutinku su ekologiško gyvenimno privalumais, bet kuriant ir skleidžiant ideologiją reikia būti atsargiems (ir atsakingiems). Sveikas, prigimtį atitinkantis gyvenimo būdas - žinoma, kad reikalingas laimingam gyvenimui, bet ar jis yra tikslas? sakyčiau, jis tik pradžia. Natūralių poreikių tenkinimas dar ne viskas, ir tikrai netikiu (būtent, teigti tai, kas parašyta paskutinėje pastraipoje, jau reikia tikėjimo), kad “gyvendami pagal ekologijos dėsnius nieko
    nepritrūksime, patenkinsime visus savo poreikius ir būsime laimingi”. Žmogus - daugiau nei gyvūnas, ir jo laimei reikia kur kas daugiau..mano tokia nuomonė. Ir šiaip ar taip, ačiū už įdomų straipsnį. :)

  6. Inga:

    Ir vis tik, o ką darote, jei nebedirbate? jei ne paslaptis..o jei paslaptis, pasidalinkite bent idėjomis :)
    turiu nujautimą, kad daugelis nelabai žinotų, kuo užsiimti..

Rašyti komentarą