BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Darbas pavojingesnis už atominę bombą


Černobylio elektrinė po sprogimo.
Foto (c) Wikipedia - The Free Encyclopedia

Teksto autorius: Vaidas Norbutas

Viskas dėl nežinojimo

Daugkart skaičiau puikią Jono Markūno knygą „Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys
ir galimybės jų išvengti“ ir atmintin įsirėžė viena iš daugelio
jo puikių minčių – žmonės ir žmonija labai daug kenčia dėl
nežinojimo. Perfrazuodamas pasakyčiau taip: nežinojimas, nenoras
žinoti, blogo darymas žinant beveik visų didelių nelaimių, bėdų,
ligų ir net katastrofų priežastis. Nežinom, kad NET saikingas
alko-tabako nuodų vartojimas padaro didelę žalą, abortais žudom
vaikus motinų įsčiose, o tuo pačiu savo geneologinį medį, ateitį
ir norim laimės. Nors gyvenam pertekliuje, matome žurnalistų sukurtą
krizę… Kas bus? Mirsim iš bado? Nebus darbo? Dirbti baisiai nenorim,
o darbo netekti bijom. Paklauskim savęs kas mums svarbiau – darbas,
kur darbdavys žemiau už šunį TAVE laiko ir tu jam tarnauji ar namie
šalia tavęs mylimo žmogaus artumas…

“Netrukdykit tėvelis dirba operatoriumi
prie pulto”, “Man darbas, netrukdyk…” Ir  retas bijo kad
nuo alkoholio jau kvailėja, kad nyksta kaip asmenybė, jie labiausiai
bijo netekti darbo… Nes nebus ką valgyti… Gyvybę palaiko NE darbas,
o maistas ir vidinė kūrybinė ramybė, kurios dirbdami nematome. Dešimtis
žmonių sutik gatvėje ir paklausk, kaip gyveni? Kaip sekasi? “Nu
dirbu jau kitame darbe”, “Šį mėnesį uždirbau 200 Lt premiją”,
“Aš dar nedirbu” - sako jauna mergina, – “studijuoju”. Žodžiu
visi pradeda kalbėt apie darbą. Suprantama kai negyvena tik dirba
nėr apie ką daugiau kalbėti. Jie nežino kokias baisias pasekmes
atneša darbas visur ir viskam. Jie dirba, nes nežino kaip galėtų
pradėt gyventi.

Darbas pavojingesnis už
atominę bombą

Iš pirmo žvilgsnio gali skambėt
keistai, nes atominė bomba yra darbo rezultatas kur vienareikšmiškai
nukreiptas ne vien žmonėms, o žmonijai naikinti. Kiti sakys,
darbas apskritai gėris
, tik šis konkretus atvejis yra blogis,
net ne specialistui aišku aišku - atomą bombai panaudoti yra blogis,
PRADEDA ATRODYT reik daug dirbti (ne palikt ramybėje, bet dirbt!) kad
atomą padaryt taikų aplinkai ir žmonijai – tai gėris, ekologija?..
Ar tik jos iliuzija? Taigi bandysime giliau pažvelgt į žmogaus
taikaus darbo
prasmę, būtent kuo jis toks pavojingas.

Taikus atomas - tarnauti
žmonijai

“Taikus atomas – tarnauti žmonijai
” šis šūkis rusų kalba kabojo Černobylio r. Pripetės m. Lenino
atominėje elektrinėje ties įėjimu. Černobylis mažai žinomas nedidelis
Ukrainos miestelis turėjęs turtingą, labai švarią gamtą daug vienkiemių,
kelių šimtų metų istoriją. Žinomesnis pasidarė, kai po keleto
metų spartaus socialistinio darbo apie 1970m. buvo atidaryta pirmieji
elektrinės blokai. Tai buvo gal kokia devinta atominė elektrinė SSRS.
Šalia buvo statomas atomininkų miestelis Pripyat (Припять).
Gyvenime jei ką darome, bent klauskim savęs, kam tai darome, kokia
to viso prasmė. Kam SSRS tiek atominių, neskaitant kitokio tipo elektrinių.
SSRS visame pasauly norėjo būti žinoma, kaip labai pigios elektros
šaltinis. Iš to suprantu kad didžiąją elektros dalį linijom eksportuotavo
į užsienį, dar didelę dalį karo pramonės gamybai ir įvairių
žaliavų išgavimo pramonei, labai daug elektros reikia šimtams stambiausių
gamyklų ir planuota netoli elektrinės statyt dar daug naujų gamyklų
– IR VIS KAD DARBO SUTEIKTI LIAUDŽIAI… Be viso, to, kas išvardinta
likdavo daug nepanaudotos elektros, o elektra žmonių buityje sudarydavo
mažesnę dalį visose atominėse jėgainėse gaminamos elektros. Juk
1970 m. ir vėliau elektros prietaisai apskritai buvo deficitas.
Pagrindinis elektros prietaisas - Iljičiaus lemputė. Tūkstančiai
Pripyat atomininkų miestelio gyventojų dirbo toje elektrinėje. Darbas
darbas ir darkart darbas, našumas buvo svarbiausi
“gyvenimo” uždaviniai. Tai buvo moderniausias ir turtingiausias
SSRS miestelis. Jame rodės jau beveik aušta šviesus komunizmo rytojus.
Turėjo prisidirbęs daug pigios elektros ir reaktoriaus šilumos radiatoriuose
žiemą, bet NE VISOMS ŠEIMOMS tai suteikė VIDINĖS ŠILUMOS IR ŠEIMOS
HARMONIJOS.  Buvo turtingi be dvasios vertybių. Prypiat viename iš
turtingiausių SSRS miestelių  buvo didžiausi ir abortų skaičiai.

Taikaus atomo išdaigos. Eksperimentuotojų
darbo prasmė

Žmonės dirbo vis daugiau ir daugiau.
Elektros poreikiai statyboms ir sparčiai augančiai gamybai augo. Projektuojami
5 ir 6 reaktoriai. 1983 m. įrengtas ketvirtas RBMK1000 reaktorius.
1986 m., balandžio 26d. stabdomas remonto darbams. Prieš stabdant
gautas nurodymas “iš viršaus” atlikti eksperimentą. Jam rinktasi
iš 2 vietovių nes reaktoriai vienodi –tai turėjo būti arba Ignalinos
arba Černobylio elektrinė). Daug šia tema internete yra informacijos,
taigi trumpai apie eksperimentą. Reaktorius gamina vandens garą, kuris
suka turbinas gaminančias elektrą. Bandymo esmė – kiek laiko iš
inercijos suksis turbina nutrūkus garui, iki dyzelgeneratoriaus įjungimo.
Atjungus reaktoriaus apsaugą, ir trūkstant aušinimui vandens žaibiškai
išaugusi temperatūra išdegino reaktoriaus kanalus. Nuo karščio
deformavosi reakciją lėtinantys grafitiniai strypai prasidėjo nekontroliuojama
grandininė reakcija pasibaigusi 2 galingais sprogimais. 2000 tonų
gaubtas akimirksniu išlėkė į orą kelių kilomentrų spinduliu,
o radiacija po valandos rodė 16 000 rengenų per valandą. Tai PRILYGINTA
mažiausiai 400 atominių bombų numestų ant Hirosimos Japonijoje kai
žuvo 120 000 žmonių. Elektrinės sprogimas invalidais paliko virš
6 mln. žmonių, o šimtai tūkstančių jau mirė tiesiogiai nuo radiacijos
ar nuo jos sukeltų ligų. Prypiat tapo miestu vaiduokliu šimtmečiams,
o apie 2 200 kaimų - griuvenomis. Oro ir žemės likvidatorių technika
radioaktyviame autokapinyne už Prypiat. Pasitarnavo taikus atomas žmonijai.
Net 400 kartų stipriau nei atominė bomba.

Likvidatorių
darbo reikšmingumas

SSRS nuo visuomenės ir pasaulio dar
bandė slėpti katastrofą. Net kai Švedijoje užfiksuota radiacija
4 kartus viršijo normą, SSRS pasiaiškino – įvyko eilinė avarija
elektrinėje. Aišku evakuoti Prypiat ir kitų kaimų gyventojus ir
likviduoti padarinius pradėta tikrai per vėlai. Kurčiatovo universiteto
mokslininkai nustatė, kad po galingo 2 sprogimo į aplinką išmesta
ar išspinduliuota beveik visa radioaktyvi medžiaga. Taigi man labai
sunku kalbėt apie keliasdešimt tūkstančių likvidatorių darbo prasmę,
kai radiacija jau seniai pasklidusi, kai dviejų Lietuvų ploto teritorija
žmogui šimtmečiais gyvent netinkama. Pirmieji likvidatoriai - tai
56 gaisrininkai atvykę pagal iškvietimą gesinti eilinio gaisro elektrinėje.
Per vėlai jie sužinojo, kas įvyko, taigi visi greit mirė, o kai
kurie dėl milžiniško radiacijos lygio ir užbetonuoti reaktoriuje.
Vienas iš vėlesnių likvidatorių pasakojo apie tą juodą darbą
- SSRS taktika buvo tokia: vienas darbe
žūsta tragedija – tūkstančiai statistika.

Saugos priemonių nieks normalių nedavė, maistas prastas, profilaktinės
priemonės pavėluotos. Jei likvidatoriai būtų buvę gerbiami, jiems
tikrai būtų davę profesionalias tokio “juodo” darbo priemones.
Ko likvidatoriaus pagyrimo raštas vertas, kai žmogus kapuose?

Akivaizdu SSRS tikslingai siekė sunaikinti
tuos žmones, kad nereikėtų vėliau socialinių išmokų ir kitokių
privilegijų suteikti, tikslingai vykdė likvidatorių naikinimo politiką.

Tik baigėsi
žmogaus veikla – gamta savaime
greit ir lengvai atsigavo

Ėjo kartą pagrandukas
per mišką, bet tik jis vienas žinojo, kad dar prieš sprogstant
Černobylio atominei elektrinei, jis buvo ežiukas.

Dviejų Lietuvų ploto teritorija žmogui
šimtmečiais gyvent netinkama.  400 atominių bombų reaktoriaus sprogimas
smogė ir gamtai. Krito arčiausiai reaktoriaus gyvenę gyvūnai, aplink
reaktorių susidarė nemažai hektarų “raudonojo miško” sudžiūvusio
nuo didelės radiacijos. Jis buvo iškirstas ir palaidotas 1 metro gylyje
po žeme. Greit toje vietoje pradėjo atželt naujas miškas, teritorijas
iš kurių išvyko žmonės užėmė gyvūnai: daug laukinių arklių,
elnių, briedžių, vilkų, o įdomiausia sulaukėjusių šunų ir kačių.
Kurie pasišalinus žmogui užėmė jo būstus, tiek kaimo ,tiek miesto-vaiduoklio
ir sparčiai prisidaugino. Gyvūnams žmogus nereikalingas.

Net mokslininkai negali atsižavėti natūraliu Černobylio draustiniu ir stebisi kad gyvūnams ir augalams nieko
nereikia daryti tik palikt juos ramybėje ir gamta viską savaime susitvarkys.
Miesto gatves jau pradeda dengt samanos, šaligatvius žolė ir Pripyat
miestelis pradeda virsti džiunglėmis kurios taip vilioja turistus
ir ekstremalių pojūčių mėgėjus. 30 km spinduliu nuo sprogusios
elektrinės paskelbta radiacinės apsaugos zona. Vaikščioti griežtai
draudžiama.

Įsivaizduojate? Ten kur žmogus dirbo
ir gyveno gamta skurdo, o kai žmogus išsikraustė po atominio sprogimo,
tai gamta atsistatė. Gyvūnijai atominis sprogimas pakenkė mažiau,
nei nuolatinis žmogaus darbas tame regione. Žmogus aria laukus, asfaltuoja
kelius, melioruoja, naudoja įvairias sintetines trąšas ir pesticidus
pasėliams ir daržovėms. Visa žmogaus ūkinė veikla arba, kitaip
sakant, darbas kenkia gamtai. Ir tik panaikinus žmogaus darbą didelėje
teritorijoje gamta atsistatė.

Taigi vidinė ramybė, tikėjimas IR
NIEKO NEDARYMAS (TINGĖJIMAS) leido gamtai susigražint žmogaus suniokotus
plotus. Gyvūnai irgi patys susitvarko ir toliau sėkmingai PATYS tvarkosi,
atsiranda daug retų augalų, kurie dėl žmogaus veiklos Černobylyje
buvo išnykę. TAIGI VISKĄ IŠSPRENDŽIA TIK TINGĖJIMAS – TINGĖTI
STATYTI, NEREIKS DIRBTI, LIKVIDUOT ATLIEKŲ, PADARINIŲ. Juk ir posakis
yra “Neklysta tik tas, kas nedirba”. REIK TIK VIENO NIEKO NEDARYTI,
BET KADA MES TAI SUPRASIME IR IŠMOKSIME?

Rodyk draugams

Komentarai (6)

  1. Nora:

    oho koki bloga uzveisei. Nezinojau…. smagu skaityti. Smagu atpazinti musu diskusiju mintis :)

  2. V A I D A S (AUTORIUS):

    ŠIANDIEN PAGALVOJAU - KO GERO ABSOLIUČIAI VISI DARBAI BEPRASMIAI AR NET ŽALINGI, NES:
    1.Kova TIK su pasekmėm nešalinant priežasčių,
    2.NĖRA AIŠKAUS ILGALAIKIO REZULTATO, ARBA JĮ BUVO GALIMA GAUT NEDIRBANT
    3. GAUTAS REZULTATAS IŠ ESMĖS NEREIKALINGAS NEREIKALINGAS (NETURI PRASMĖS)

    O ŠTAI DAR INFO ČERNOBYLIO RADIACIJOS NUSIAUBTĄ 40km2 MIŠKĄ, KUR ŠIMTAI ŽMONIŲ ŽUVO DIRBDAMI, TĄ MIŠKĄ UŽKASINĖDAMI 1m. gylyje po Žeme. DARBAS NE TIK BEPRASMIS O DAR ATNEŠĖ DIDELĘ ŽALĄ. ANT ŽEMĖJE UŽKASTO MIŠKO ATSODINUS NAUJĄJĮ RADIOAKTYVUMAS PADIDĖJO APIE 2KART. Naujas miškas radiaciją kaupia vienodai iš po žemių šaknimis, kamienu šakomis iš aplinkos+užkasus kitaip nei palikus paviršiuje radiacija labai greit gruntiniais vandenimis nukeliavo šimtus kilometrų ir dar daugiau žalos padarė.

  3. eituwis:

    Ne visi darbai kenksmingi. Kenksmingi tik tie už kuriuos gaunami pinigai. O TIKRASIS darbas yra darbas sau. ir už jį pinigai nemokami. Kitaip sakant pinigai yra kenksmingi visiems gyviems padarams, tame tarpe ir žmogui…

  4. del gyvunijos tu klysti, buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad gyvunu skaicius zymiai sumazejes.
    Skaitome cia: http://news.stv.tv/environment/82939-chernobyl-animals-worse-affected-than-thought-study/

  5. Straipsnis mėgėjiškas. Siūlau tokių straipsnių gale pasiūlyti literatūros, iš kurios buvo paimti faktai. 400 kart stipriau už atominę bombą - pagal radiologinį užterštumą gal, bet ne pagal sprogimo galingumą?
    Dėl darbo ir tingėjimo - įdomi filosofija. Manau, kad jeigu žmogus nedirbtų pagal valstybės nurodymą, t.y. sėdinčių aukštesniame hierarachiniame poste žmonių nurodymus, tai “mažesni” žmonės galėtų būti skriaudžiami, iškeldinami ir pan. Viso to (darbo) reikėjo valdžiai dėl kelių priežasčių: valstybę reikia saugti nuo kitų valstybių karinės invazijos, tad su savąja ekonomika reikėjo konkuruoti prieš kitas šalis, o tą buvo galima pasiekti tokiu darbu - elektrifikacija, naujomis technologijomis, metalų ir chemijos pramone. Žmogus nors ir norėtų iš vidaus - būti tinginiu, jis dirbo, nes reikėjo maisto. Kas nenorėjo kolektyvizuotis, gi buvo ištremiami su sodybomis iš gimtųjų žemių.
    Filosofinis klausimas: ar tingėjimo filosofija nepriveda prie stagnacijos, ekonominio šalies silpnumo prieš kitas šalis, ir vėliau prie išnykimo, jeigu kita šalis pultų. Nepamirškime apie sovietinį mentalitetą. Kas pergyveno II pasaulinį karą, kalbu apie valdininkus ir generolus, tai jie žino, kaip svarbu ekonominis šalies pasiruošimas (tankai, raketos, elektra, telefonija, kontrolė ir hierarchiškesnė valdymo struktūra), nes jie patyrė vokiečių invaziją ir Leningrado apsuptį, tas suveikė kaip imprintingas jų gyvenimo ir šalies vystymo filosofijoje.
    Išvada: kas nedirba - būna nukonkuruojamas, robotiškai kalbant “anihiliuojamas”. Anti-išvada: jeigu tingėjimo filosofija gali užtikrinti šalies materialinį ir kitokį saugumą, bei ateitį, tik tuomet galima tingėti.
    Dar mintis: tingėjimo filosofija ir vyko anais laikais. valdžia vykdydavo tingėjimo filosofiją - jie tingėjo, okas būtų lengviau tingėti, jie versdavo dirbti žmones fabrikuose ir inžinierius, kurie versdavo mašnas dirbti fabrikuose, o patys valdžia tingėjo. Karas socialinėse struktūrose vyko žiaurokas, ir jis buvo būtent dėl “galimybės tingėti”.

  6. Antanas:

    Pakomentuočiau, bet tingisi…

Rašyti komentarą