BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Darom2008.lt - pasaulinio lygio talka


Girdėjau,
kad šį pavasarį vien Kauno mieste užregistruota apie 300 talkų. O kiek
dar neužregistruotų talkininkų švarina miestą ir jo apylinkes? Žmonės
visada tvarkydavosi savo aplinką. Tik ateina pavasaris, saulutė
pašviečia ir jau žiūrėk išlindo visi su grėbliais, kibirais… Juda
kruta, tvarkosi. Tiek bobulytės, tiek vaikai, tiek vidutinio amžiaus
žmonės. Smagu matyti, kaip visi taip gražiai tokią gražią dieną
tvarkosi. Net širdis atsigauna. Ir rezultatas nuostabus - švari,
tvarkinga aplinka.

Šiais
laikais, kai ekologija tapo madinga, o žodis “ekologiškas” vartojamas
kaip žodžio “geras” sinonimas, tai ir švarinti aplinką jau nebegėda.
Juk tai - geras darbas.

Šiukšlių dabar tikrai padaugėjo. Kaip
visada galime apkaltinti vartojimą. Kiti sako, kad vartojimas nėra
blogai, kad, neva, “viskas priklauso nuo žmogaus kultūros. Jei jis
susirinktų šiukšles arba, dar geriau, jų nemėtytų, tai ir problemos
nebūtų. Visa aplinka būtų švari, tvarkinga ir graži. Vartokime, tačiau
supraskime, kad ir šiukšlės turi savo vietą.”

Deja, toks
požiūris yra labai siauras, nes matome tik siaurą dalelę aplinkos.
Sakydami “visa aplinka”, turime omenyje tik savo kiemą ir užmerkiame
akis į tai, kad sąvartynų plotai tik didėja. Atrodo taip protinga:
surinkai šiukšles, švaru, tvarkinga, gali sau vaikščioti visas toks
gražus, geras ir doras. Tačiau šiukšlių juk iš tikrųjų nesumažėja.

Šiukšles surinkus jų nesumažėja

Šioje teksto vietoje skaitytojas jau turėtų sunerimti. “Kaip tai šiukšlių nesumažėja?
Mes tiek renkam renkam, kišam rankas į visokį brudą, dirbame nemokamai,
savanoriškai mums nepriklausančius darbus, o šiukšlių nemažėja. Tai kas
tu toks, kad ant mūsų taip burnoji?”

Mielieji, žiūrėkime tiesai į akis. Šiukšles surinkus jų kiekis tikrai nesumažėja. “Kaip tai nesumažėja? Mes gi tiek surenkame!”

Kai
mokiausi pedagoginiame universitete, tai mes su vaikais atlikinėjome
jiems nekenkiančius (suprask - ekologinius) eksperimentus. Paimi 14
akmenukų ir sudėlioji juos į dvi eilutes po 7 palikdamas vienodo dydžio
tarpelius tarp jų. Ir paklausi vaiko, kurioje eilutėje akmenėlių
daugiau. Vaikas nekvailas. Jis mato, kad jų po lygiai. Taip ir pasako.
Paskui vienoje eilutėje sumažini tarpelius. Abiejose eilutėse vis tiek
po septynis akmenėlius, tik vienoje eilutėje tarpeliai mažesni. Ir vėl
klausi: “Kurioje eilutėje akmenėlių daugiau”. Vaikas nekvailas. Jis nė
neskaičiavęs pasako, kad toje eilutėje kur tarpeliai didesni, ten
daugiau akmenėlių. Stop. Kaipgi taip? Imi jam ir aiškini, skaičiuoji
akmenėlius. Jis jau pats šiek tiek skaičiuoti moka, supranta, kad po
septynis akmenėlius kiekvienoje eilutėje, bet kai vėl atlieki
eksperimentą, jis vėl sako, kad trumpesnėje eilutėje akmenėlių
mažiau… Paradoksas. Oi, linksmindavomės mes su vaikais ir noriai
kartodavom šį eksperimentą, nors niekas iš mūsų to nereikalavo.

Mažų
vaikų psichikoje vaizdinys turi didesnę reikšmę nei skaičius. Vaikui
svarbiau, ką jis mato, o ne tai, kokį skaičių galime priskirti
atitinkamam objektui.

Bet mes esame suaugę žmonės. Mes juk
mokame skaičiuoti. Paskaičiuokime. Pasaulyje buvo 2 000 šiukšlių. Jas
visas surinkome ir išvežėme į sąvartyną. Kiek dabar šiukšlių yra
pasaulyje?

Esu tikras, kad suaugęs ir mokantis skaičiuoti
žmogus, jei atsisėstų ir gerai pamąstytų, tai tikrai suskaičiuotų
teisingai: “šiukšlių liko tiek pat, t. y. 2 000.”

Tad kodėl renkame šiukšles?

Leitenantas eiliniui sako:
- Kas čia per šiukšlės prie palapinės? Greitai imi kastuvą, iškasi duobę ir užkasi šiukšles.
- O kur dėti likusias žemes?
- Tu ką, kvailas? Iškask tokio gilumo duobę, kad tilptų ir šiukšlės, ir žemės.

Kyla
natūralus klausimas. Kodėl gi renkame šiukšles, jei jų nesumažėja? O
pasirodo, jog mes ir nenorime sumažinti šiukšlių kiekio. Dabar juk
viskas taip patogiai supakuota, gražiom etiketėm apklijuota. Nejaugi
nepirksi? Žinoma, kad pirksi. Todėl gudresnis žmogus atsako: “Aš
suprantu, kad šiukšlių nesumažėjo pasaulyje, bet jų juk sumažėjo mūsų
aplinkoje. Ir vien dėl to verta rinkti šiukšles.”

Suprantama. Ir niekas čia negali pasiginčyti. Žmogus nori, kad aplink jį būtų švaru ir tvarkinga. Todėl ir renka šiukšles.

Šioje
teksto vietoje skaitytojai turėtų pasiskirstyti į dvi dalis. Vieni
sako: “Fuuu, pavojus praėjo. Visgi šiukšles rinkti yra geras darbas.
Sąžinė rami.” O kita dalis skaitytojų vis dar lieka nerami: “Bet tai
palauk, šitiek renkam šiukšlių, o jų vis tiek nemažėja.”

Šiukšlių tik daugėja

2060-ieji metai. Geografijos pamoka. Mokytoja klausia:
- Kokius žinote salynus?
- Himalajų, Alpių, Andų, Uralo…

Mano
vienas geras, toli matantis, ekologinių pažiūrų draugas sako, kad
anksčiau buvo tvanas. Didelė sausumos dalis buvo užlieta vandeniu.
Dabar, jis įsitikinęs, tuoj mus vėl užlies naujas tvanas. Tik šį kartą
ne vandens. Šį kartą bus šiukšlių tvanas.

Taip gerai pagalvojus,
giliai pamąsčius ir atlikus daug matematinių veiksmų susivoki, kad jo
pasakyme galbūt yra dalelė tiesos. Juk tikrai. Plastikas atsirado visai
neseniai. Jam suirti reikia sakykim 2001000
metų. Taigi visos šiukšlės sąvartynuose, kurios pradėtos pilti prieš
200 metų, vis dar stovi nesuirusios. Ir dar ilgai stovės. O mes juk
toliau vartojame. Vadinasi, kuriame vis daugiau šiukšlių. Ir vis vežame
į sąvartynus. Sąvartynų plotai vis didėja ir didėja. Greitai jie ims
spausti miestus iš visų pusių. Tas yra gerai, nes miestai nebeturės kur
plėstis. Tada miestai ims mažėti. Šiukšlynus įrengsime tolimiausiuose
miesto rajonuose. Vėliau šiukšles pilsime jau artimiausiuose miesto
rajonuose, o galiausiai šiukšlės užtvindys ir miesto centrą. Štai kas
atsitiks, jei rinksime šiukšles ir vešime jas į sąvartynus.

Darom2008.lt

- Kodėl estai nevalgo sraigių ir vėžlių?
- Todėl, kad visame pasaulyje nepriimtina valgyti į save panašių būtybių.

Jeigu
estai yra viena lėčiausių tautų, tai tada lietuviai yra viena iš
geriausią jumoro jausmą turinčių tautų. Grupelė estų paskelbė, kad
organizuoja pasaulinio lygio talką. Jie nori per 7 savaites surinkti 40
tūkstančių savanorių ir per vieną dieną kartu išvežti daugiau nei 10
tūkstančių tonų šiukšlių iš Estijos nelegalių sąvartynų, pamiškių,
paežerių ir miestų. Taip Estija pretenduotų patekti į Gineso rekordų
knygą.

Tačiau lietuviai nepėsti žmonės. Jie išsikėlė tikslą
PAVYTI IR APLENKTI ESTUS! Jaučiate, kaip sarkastiška? Pasivyti ir
aplenkti estus!

Kaip bebūtų keista, bet lietuvių ir estų
varžybas dėl naujojo rekordo nustatymo laimėjo… japonai. Jie 2004
metais surinko daugiausia dalyvių ir per dvi valandas surinko
daugiausia šiukšlių.

Žinoma, visos pavasarinės talkos yra
nuostabios ir labai dėkui žmonėms, kurie padirbėjo ir išvalė apylinkes,
kuriomis aš vaikštau. Labai dėkingas esu. Tačiau nepamirškime, kad
šiukšlių jas surinkus nesumažėja. Jos tiesiog pervežamos į kitą
planetos vietą.

Nedarom2008.lt

Jei gavai sudėtingą uždavinį, atiduok jį tinginiui - jis ras lengvesnį sprendimo būdą.

Reaguodama
į susiklosčiusią situaciją tingėjimo filosofija pateikia lengvesnį ir
tobulesnį šiukšlių atsikratymo planą. Simboliškai jį pavadinau
nedarom2008.lt. Neieškokite internete, tokio tinklapio tikrai nerasite.
Tingiu kurti. Tačiau esmę išdėstysiu čia.

Yra daug šiukšlėtvarkos
strategijų: šiukšlių laidojimas sąvartynuose, skandinimas giliausiose
vandenyno įdubose, perdirbimas, antrinis panaudojimas, kompostavimas ir
daug kitų. Visos jos yra skirtingos. Vienos strategijos tinkamesnės
vienos rūšies šiukšlėms tvarkyti, kitos - kitoms. Tačiau galime matyti,
kad visgi galime suskirstyti šias strategijas į “aplinkai
draugiškesnes” ir “nedraugiškas aplinkai”. Juk antrinis daikto
panaudojimas ar perdirbimas yra geriau (t. y. susidaro mažesnis
šiukšlių kiekis) nei šiukšlių laidojimas sąvartynuose.

Protingi
dėdės jau yra suskirstę šiukšlių tvarkymo strategijas pagal palankumą
gamtai ir išvedę 3R formulę (reduce, reuse, recycle). Lietuviškai tai
būtų - mažink vartojimą, panaudok antrą kartą ir perdirbk. Pirmasis
veiksmas yra labiausiai pageidautinas, paskutinis (perdirbk) yra
mažiausiai pageidautinas. Pažengusieji šioje srityje prieš pirmą R
prideda dar vieną R - refuse, t. y. atsisakyk.

Pagal šią
formulę galime lengvai sudaryti tokią piramidę, kokią matote
paveikslėlyje. Viršuje yra šiukšlėtvarkos “žaliausios” strategijos.
Apačioje - labiausiai nedraugiškos aplinkai.

Pažiūrėkime, kokios gi strategijos yra pačios blogiausios.

Blogiausia
yra šiukšlių laidojimas sąvartynuose. Antras pagal blogumą yra šiukšlių
deginimas iš to gaunant energijos. Ir trečias pagal blogumą yra
perdirbimas. Šiais laikais, kai šitiek kalbama apie perdirbimo naudą,
labai pavojinga pasakyti priešingai, nes tave gali akmenimis užmėtyti.
Tačiau pažvelkime tiesai į akis. Atliekų perdirbimas yra labai aplinką
teršiantis procesas. Jis, žinoma, yra geriau, nei laidojimas
sąvartynuose. Jis, žinoma, padeda sumažinti mažą dalelę šiukšlių,
tačiau visgi tai yra nepageidautinas procesas, kuris teršia gamtą.
Protingoje visuomenėje perdirbimo proceso turėtų nebūti visiškai. Visos
pakuotės ar daiktai, kai jau nebereikalingi, turėtų patys suirti
gamtoje ir dar naudos duoti. Panašiai kaip vyksta kompostavimo procese.
Maisto atliekos sunykdamos dar ir dirvą patręšia.

Kas gi geriau
už perdirbimą? Piramidėje pažymėtas - “antrinis panaudojimas”.
Perdirbimas išsaugo tik dalelę produkto. Kai kada yra išsaugoma apie 90
procentų medžiagos. Taip yra su stiklu ir aliuminiu, plienu. Tai
reiškia, kad iš tonos stiklo ar aliuminio gali pagaminti beveik toną
naujo gaminio. Tačiau tai geriausia, ką gali pasiekti perdirbimas.
Kitose srityse, pavyzdžiui, popieriaus perdirbime iš tonos popieriaus
pagaminama tik pusė tonos naujo popieriaus. Todėl antrinis panaudojimas
yra žymiai pranašesnis dalykas, nes panaudojama 100 procentų medžiagos.

Dar
mažiau atliekų paliekanti šiukšlių tvarkymo strategija yra vartojimo
mažinimas. Štai, pavyzdžiui, žmogui reikia atsigerti. Antrinio
panaudojimo strategija sakytų: “Imk vienkartinį puodelį ir panaudok jį
dar kartą”. Tačiau puodelis naudojamas visgi genda ir kažkada jį reikės
išmesti. Vadinasi, vis tiek susidarys kažkiek šiukšlių. O toje pačioje
situacijoje vartojimo mažinimo strategija sakytų: “Mažink tau
reikalingų puodelių skaičių”. Tai reiškia, kad kai kada juk gali
atsigerti tiesiai iš šaltinio, tiesiai iš butelio ar tiesiai iš čiaupo.
Tokiu atveju reikalingų puodelių skaičius gali būti sumažintas. Lieka
dar mažiau atliekų.

O pati geriausia šiukšlių tvarkymo
strategija yra vartojimo išvengimas. Juk jei nepirksi daikto, tai ir
jokios šiukšlės po savęs nepaliksi.

Taigi pažvelkime į piramidę.
Darom2008.lt projektas atsiduria piramidės apačioje. Jis labai kenkia
aplinkai. Beveik visos surinktos šiukšlės buvo pervežtos į kitą vietą
ir palaidotos. Kai kurios savivaldybės užsakė atskirus sunkvežimius
stambiagabaritėms atliekoms ir padangoms. Galbūt jas perdirbo? Tai būtų
vienu laipteliu aukščiau. Tačiau, deja, labai tikėtina, kad dauguma
surinktų šiukšlių buvo nuvežtos į sąvartyną, vadinasi, panaudota pati
blogiausia atliekų tvarkymo strategija, kuria vadovaujantis yra
sumažinama mažiausiai šiukšlių, t. y. nulis. Jei dar pridėsime šiukšlių
maišus ir pirštines bei atvykimą transportu ir kitus dalykus, tai
pamatysime, kad šiukšlių tvarkant jas ne tik nesumažėjo, o netgi
padaugėjo.

O jei pažiūrėsime į nedarom2008.lt projektą, tai
pamatysime jį beesantį pačioje piramidės viršūnėje. Nedarom - reiškia
“nedarom naujų šiukšlių”. Atsisakom vartoti, neperkam, būnam laimingi
su tuo, ką turime, esame savipakankami, nepriklausomi nuo daiktų. Mums
jų nereikia! Mes esame laisvi.

Žinoma, šiuolaikinėje visuomenėje
retas gali išsiversti be parduotuvės. Tačiau visgi pavyzdžių, kai
žmogus labai labai retai eina į parduotuvę, yra. Ir tie žmonės gerai
jaučiasi. Netgi geriau už tuos, kurie perka perka perka ir tariasi esą
laimingi.

Tingėjimo filosofija kaip ir visada siūlo pačią
geriausią išeitį - NIEKO NEDARYTI. Palikime šiukšles ten, kur jos yra.
Dabar gi nuvežame šiukšles į kitą vietą, nematome jų ir mums ramu.
Tačiau jos kaupiasi, o jų išvežimui sunaudojam daug energijos ir
pridarom naujų šiukšlių. Nerinkime šiukšlių. Palikime jas ramybėje. O
kai jau nebegalėsime pro jas praeiti, tai tikrai susimąstysime, ar tik
nederėtų mums pakeisti savo gyvenimo būdo?

Iliustracija (c) Wikipedia

Rodyk draugams

Komentarai (7)

  1. RB:

    Ot ir teisingai. Dar lyg ir galvojau sudalyvaut kokioj talkoj, bet kai paskelbė, kad nori aplenkti Estus, man rankos nusviro. Gavosi kažkoks eilinis nesveikos konkurencijios skatinimas. Bet mano abu vaikai entuziastingai užsiregistravo ir dalyvavo. Vingio parke kartu su dar 20 nelaimėlių landžiojo šlaitais ieškodami šiukšlių ir taip normaliai prižiūrimoje teritorijoje. Pririnko šiek tiek. Na, bet įdomiai praleido laiką, pasportavo.

  2. SUPER LAIMIO MINTIS
    Nerinkime šiukšlių. Palikime jas ramybėje. O kai jau nebegalėsime pro jas praeiti, tai tikrai susimąstysime, ar tik nederėtų mums pakeisti savo gyvenimo būdo

  3. Pagaliau kritiškas požiūris, blaivus mąstymas masinės isterijos lydimoje temoje!

  4. pilietis 01:

    Kaip supratau iš ilgos beletristikos, autorius norėjo pasakyti, kad jam geriau, kai šiukšlės yra tolygiai pasklaidytos po visą aplinką nei sukoncentruotos sąvartynuose.

    Tad analogiškai - sumaišykime dykumą su derlinga žeme ir ką turėsime? Daug niekam netinkamo ploto…

  5. pilietis 01:

    Dar viena analogija Laimiui:

    Matai banditą mušantį žmogu - eik pro šalį ir nieko nedaryk.
    Nes problemą spręsti nuo šaknų - vaikų auklėjimo.

  6. Anonimas:

    siuksliu maisu buvo neverta minet, nes jie pagaminti is greitai irancios medziagos, o vartojimo, na reik nusipirkt puoduka, kuri naudosi ne karta o tol kol netycia jis sudus ar kasnors panasaus :) bet ir siaip vartojimo mazinimas nelabai imanomas tokioje greitoje visuomeneje, jei visa diena lakstai is vietos i vieta tai juk reik ir atsigert ir pavalgyt, o juk viskas vienkartiniuose induose pateikiama, tad sunku isvengti siuksliu :) o dar rusiavimas kiek laiko atimtu :) vat patinka man su alaus buteliais istatymas, kai perki tu 25 centu net nepastebi, bet kai prisikaupia tu buteliu, nunesi priduot ir praktiskai is oro pinigus gauni, tai ir paciam smagu ir zinai kad nesiukslini :)

Rašyti komentarą