BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laikas, pinigai, laisvė, sveikata

Kas daug dirba, daug
ir klysta.  
Kas mažiau dirba, tas mažiau klysta.  
Kas nedirba, tas neklysta.
Kas neklysta, tą paaukština
 

Laikas – pinigai. Ne vienas
ir ne kartą pasako ir nesusimasto. Versle tai savaime suprantama. Labai
daug pinigų turintys vertina kiekvieną minutę. Mes, paprasti žmonės,
irgi vertinam viską, kai prarandam. Paklauskit, kokia vertinga būtų
minutė to, kuris tik pavėlavo į traukinį, autobusą ar net lėktuvą?
Kokia vertinga milisekundė bėgikui olimpinėse žaidynėse ties finišu?
O mes paprasti žmonės ar vertiname laiką? Tinkamu laiku tinkamoj
vietoj būna ir pinigai. Tačiau dauguma nesupranta ir nevertina nei
laiko, nei pinigų. Reik pinigų kokiam tikslui (be tikslo jie tik popieriai)
– eina dirbti. Daugelis nori pinigų, o tikslo neturi ir eina dirbti…

Pažįstama pardavė sodo sklypą už 40 000LT. Pinigus ilgam padėjusi į
bank
ą
„juodai dienai“ eina dirbti, u
žsidirbti pinigų. Po 3 metų tą sklypą pirkėjas pardavė už 142 000 LT. Už 102 000 pelną nusipirko jau sau sodybą.
Kas turi galv
ą, te galvoja. (Situacija tikra.)

Deja, dauguma nesupranta savo
atiduotos energijos ir gautų pinigų ryšio. Kažkur buvo klaidingai
pasakyta “kiek atiduodi, tiek ir gauni”. Manau, būtų IDEALŪS
mainai. Bosų ir milijonierių pinigai nematomi, savaime suprantama,
nematomi ir mokesčiai valstybei. Be to, milijonieriai jei remia, pvz,
kultūrinius renginius, gauna papildomą mokesčių lengvatą. Pinigai
nematomi + lengvatos. Tai argi neaišku, kad didžiausia mokesčių
našta gula ant sunkiai dirbančių sąžiningų žmonių pečių, taigi
mokesčiai valstybei vienu ar kitu pavidalu sudaro 60 % atlyginimo. O
be to, bosų nematomi milijonai irgi uždirbti tų pačių nieko neturinčiųjų
sąskaita. Viena pažįstama sakė, turi dirbt, kad pensiją užsidirbtum.
Pensija nėra valstybės labdara. Tai maža dalelė tavo didelių įmokų
Sodrai. Atkreipkime dėmesį: valstybė rūpinasi, kad kuo mažiau žmonių
sulauktų pensijos, ilgina amžių, o žmonės irgi deda pastangas gadindami
sveikatą. Norint iš Sodros pensijomis viską susigrąžint, reik gyvent
virš 120 metų o tai ne kiekvienam. O darbu prarastas geriausias laikas?
Trumpai tariant, norint gaut 2000 LT į rankas, reik nudirbt darbo mažiausiai
už 8000 bosui, valstybei ir kitiems. Pradirbę gyvenimą sėdi susmirdusiose
1962 m. „chruščiovkėse“, padėję pinigus į bankus „juodai
dienai“ ir laidotuvėms…(
Ar
sovietmečiu buvo geriau?
)
Neturiu komentarų. O kad nepasirodyčiau perdaug protingu, tik papasakosiu
kaip ofise vadovas kalbėjo per planuotę dėl atlyginimų kėlimo ir
pinigų. „Tie, kas gauna minimumą, dirbtų ir be atlyginimo. Jiems
svarbu, kad galėtų pasirodyt reikšmingi. Minimumas yra ne žmonių
gerovei sukurtas, o tam, kad valstybė turėtų nuo ko skaičiuot mokesčius“.

Pinigų nevertinimas
– neturėjimas jiems konkretaus gero tikslo, nemokėjimas protingai
jais pasinaudoti ar ką nors gero su jais nuveikti, o taip pat kaupimas
tariamai „juodai dienai“. Nepanaudojami pinigai greitai nuvertėja
(infliacija). Tam susikūrė komerciniai bankai, kurie tuos nepanaudotus
gyventojų pinigus pasiskolina ir perskolina kitiems ir, patikėkit,
kokius turtus susikrauna. Bankas produkto negamina, paslaugų, turinčių
vertę žmogui, neteikia, tik pasiskolina, perskolina ir uždirba. Beje,
Lietuva šiandien 2008 03 01 neturi nei vieno lietuviško kapitalo banko,
vadinasi, uždirba užsienis. Deja.

Pinigų vertė yra tai, ką
ilgam laikui ypač naudingo galiu įsigyti už esamą sumą. Kaip naudingai
tą pinigą iškeisiu ar su juo gero nuveiksiu. Taigi norint tapti turtingu,
reik išmokt didint pajamas ar mažint išlaidas. O kas
labiau priklauso nuo tavęs?

Daug kas klausia, kaip pasididint
pajamas
? Kodėl nuo to pradedam? Pajamos priklauso nuo tavo darbdavio,
situacijos rinkoje, atsitiktinės sėkmės, o išlaidos DAUGIAU NUO
TAVĘS. Taigi jas mažint, skaičiuoti, protingai planuoti daug lengviau.
Jei tą patį galima gauti ar padaryti mažesnėmis ar net geriausia
nulinėmis išlaidomis, taip ir darykime…

Nepanaudotus pinigus
pritraukia bankai. O buvo galima ir gero nuveikti.

Nepanaudotą laiką
pritraukia darbdaviai (kaip fizinę ir protinę darbo jėgą). Laiką
džiaugtis gyvenimu, patį brangiausią turtą praleidžiame smirdančiose
gamyklose ir bedvasiuose ofisuose.

Nepanaudotą kūrybai t. y
neigiamą mąstymą ir mintis
atima depresija, alkoholis ir narkotikai.


Surūkyta
cigaretė sumažina gyvenimą 2 min.
Išgerta
taurelė sumažina gyvenimą 4 min.

O
darbo diena sumažina gyvenimą net 8 val.!

IŠVADA:
Baigiam
dirbti, nes gyvenimas nueis velniop…
 

Apie sveikatą kalbėt dar
sunkiau
. Sveikatą vertiname tik tada, kai sunkiau susergame, suserga
artimas ar kai paaiškėja, kad liga įsisenėjusi ir nieko jau neįmanoma
padaryti. Panašiai ir su žalingais įpročiais. Geriame, rūkome…
Žmonės yra tokie juokingi. Jie visą laiką ir sveikatą atiduoda
darbui, kad uždirbtų daug pinigų, TADA DAUG DAUGIAU PINIGŲ IŠLEIDŽIA
SVEIKATAI ATSTATINĖTI. Ligoninės, poilsio namai, pramogų parkai ir
dar…

Išleidžia daug daugiau, vadinasi,
vėl su bankais „bendrauja“. Kiti visą sveikatą atiduoda prabangai,
turtams sukrauti ir staiga ofise infarktas ir mirtis. Vadove, tavo vardas
po 5 metų bus pamirštas, o turtas iššvaistytas įpėdinių ar palikimą
gavusių, kurie piršto prie jo sukūrimo nepridėjo. Kam taip ardytis?
Kvailas ar absurdiškas mąstymas, energija, nepanaudota kūrybai, griauna
žmogaus gyvenimą ir sveikatą. Diskutuodami absurdus delfi forumuose,
ar moteris turi teisę žudyt įsčiose augančius vaikus, ar gėjai
gali turėt vaikų ir pan. tiek energijos, sveikatos ir laiko IŠŠVAISTO
BLOGIUI, KAD GALĖTŲ ROJŲ SUKURT, JEI PANAUDOTŲ KŪRYBOS LINKME.
Nepainiokim medicinos ir sveikatos. Lengviau sveikatą saugoti, nei
ligas gydyti. Medicina tapo komercinė ir gydo tik tuos, iš kurių
galima pinigų ištraukti. Tarp kitko, seniai aišku, kad gydytojai
gyvena vidutiniškai 20 metų trumpiau nei statistinis žmogus. Galėtų
sveikatą pataisyti, taip nebūtų. Taigi MEDICINA ir SVEIKATA – visiškai
skirtingi dalykai.

Žodžio laisvė
– būtina demokratijos sąlyga, o protas kažkodėl ne.

Laisvė, tas nuostabus žodis…

Panaikinus mirties bausmę,
įkalinimas iki gyvos galvos – pati didžiausia bausmė. Nesakyčiau,
matydamas krūvą įsikalinusių nuodingų medžiagų gamyklose ar asfalto
klojėjų, kurių gyva galva gali tarnauti 10 metų, tada vėžys ir
mirtis. Darbas sukurtas taip, kad be jo neišgyventum, yra didelis blogis,
atimantis ir laisvę iki gyvos galvos. Tėvai eina dirbti, ne ką teuždirba,
bet uždaro vaikus į darželius. Dabar atsirado savaitiniai vaikų
darželiai, kurie, mano nuomone, nedaug skiriasi nuo vaikų namų. Sutuoktiniai
dažnai apsiriboja keliais žodžiais – labas rytas, varau į darbą
ir labas vakaras bei labanakt. Konstitucijoje parašyta „
Tėvų teisė ir pareiga –auklėti savo vaikus dorais žmonėmis
ir ištikimais piliečiais…
“. Tačiau vaikus
atima mokyklos, o tėvai neapgina nuo išsigimusio švietimo. Apie padėtį
nekalbėsiu. O laisvė džiaugtis gamta, pajust jos ramybę, nepaliekant
savo buvimo ženklų… Laisvė tobulėti ir džiaugtis gyvenimu nelaukiant
pensijos, kurios nežinia ar sulauksi…

Ramybės jums linkiu – tai
didžiausias turtas, kurio labiausiai reik ir apie kurį taip mažai
pagalvojam. Straipsnį perskaitę grįžkim į ramybę ir ieškokim
išeities. Kas ieško, tas randa.

Vaidas Norbutas, specialiai Tingėjimo filosofijos tinklaraščiui

Rodyk draugams

Komentarai (16)

  1. galvocius:

    Sutinku.Pagarba autoriui.

  2. RB:

    Kokios dar ramybės. Visi gi ramūs kaip avinų banda, tursena šonais susiglaudę, galvos nepakeldami. Tekstas geras, bet pati pabaiga kažkokia nuvilianti.

  3. kristinaugust:

    aš vis pagalvoju - dirbam ariam dėl savo gerovės ir geriausiu atveju suvarom sveikatą. Keista ta gerovė. O svarstymas kaip sumažinti išlaidas - tai jau pirmas žingsnis milijonieriaus mąstymo link.
    Šaunus straipsnis!

  4. Austeja:

    patiko

  5. row:

    man straipsnis labai patiko, bet as [kaip ir visada] pasigendu sprendimo variantu: tai KA [ir kaip?..] daryti, kad ISVENGTI darbo?

    :)

  6. Laimis Zmuida:

    Oi kaip gražiai ir aktyviai visi sureagavo. Reiškia straipsnis tikrai paveikus. Reiškia turim naują gerą rašytoją. :) Vaidai parašyk dar.

    ROW - ką daryti, kad išvengti darbo? Reikia klausti visiškai priešingai - ko nedaryti, kad išvengti darbo. Darbas ir yra darymas. Jei nieko nedarysi, tai juk ir nedirbsi. Taigi - nedarykime nieko ir išvengsim darbo. ;)

  7. VAIDAS:

    NORINT IŠMOKT GROT GITARA IMT IR GROT REIK.
    NORINT DARBĄ KEIST Į LAISVĘ REIK PO TRUPUTĮ IMT IR KEIST. ČIA PRIKLAUSOMYBĖ JOS NIEKS STAIGIAI NENUGALĖS. RAŠYSIM DAUGIAU STRAIPSNIŲ IR VISI KARTU ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO JUDĖSIM LAISVĖS IR GEROVĖS LINK

  8. row:

    liuks :)
    lauksiu daugiau straipsniu ;)

  9. Anonymous:

    Su viskuo sutinku, bet kaip visa igyvendinti? kasdien suku galva situo klausimu… per durna turbut esu, kad nesauna protingu originaliu minciu galvon:(((((

  10. VAIDAS autorius:

    Žingsnis po žingsnio sek gerąsias naujienas visi po truputį ieškodami rasim kelią. Aš ir Laimis po truputį žengiam GREIT NIEKAS NEVYKSTA O PO TRUPUTĮ VISKAS BUS SUPER
    KITĄ STRAIPSNĮ APTARSIM KREDITUS IR PASKOLAS

  11. EdmundasCeceta:

    Patinka man tingėjimas :)

  12. Antanas:

    Būkite sveiki visi. Sveikas, Laimi, seniai bematytas.
    Nežinau, ar kas čia ką berašo, gal mano reakcija ir labai pavėluota, bet ką tik susipažinau su šiuo „blogu“, paskaitinėjau tą „tingėjimo filosofiją“ ir sumaniau pakomentuoti šį straipsnelį.
    Kodėl dauguma komentatorių ieško kelių, kaip įgyvendinti tai praktikoje, o vietoj atsakymo į tai gauna tik… neaiškų numykimą: „~turėkite kantrybės, palengva eikite ta kryptimi…“ o net nepasakoma, kokia kryptimi eiti?
    Atsakymas labai paprastas,– autoriai patys dar dirba darbdaviams, patys dar vis nesėkmingai ieško to kelio, jo neranda, tad… kaip parodysi kitiems tai, ko nežinai ir net nelabai įsivaizduoji, kaip tai atrodo. Turi tik teorinius išvedžiojimus, kad taip turi būti, kad taip geriau nei tai, ką darai iki šiol…
    Ką nors žinoti yra gerai tik tada, kai tas žinias pritaikai praktikoje! Nepanaudotos žinios – tai bereikalingas ir net kenksmingas balastas, kuriam įgyti reikia daug pastangų, laiko, lėšų, knygų… o čia jau prasideda tai, ką skelbia tingėjimo filosofija.
    O šio klausimo sprendimo raktas yra gana banalus, tik reikia truputį pasidomėti…
    Kas pas mus, mūsų visuomenėje (sutikite, kad visi į tą aprašytąją laimės salą neiškeliaus) yra laisviausi? Kas turi daugiausia laisvo laiko ir mažiausiai dirba?…
    Manau, kad bomžai ir toli į priekį pažengę verslininkai.
    Tiems, kuriuos patenkina bomžo gyvenimas, užtektų išeiti iš namų, susirasti šiltesnį rūsį, mažiau eksploatuojamą konteinerių telkinį ir… viskas tvarkoje. Tiesa, tiek dėl šiltesnio kampo, tiek dėl laisesnio konteinerio dar tektų laimėti ne vieną, kartais gana nuožmią kovą… O ir išsikovota bomžo laisvė yra gana ribota, sąlygojama daugelio aplinkos faktorių.
    Kitas kelias – verslininko.
    Kadangi sovietinė sistema iš pagrindų sugriovė šerslo tradicijas ir supratimą apie tai, tad daugelis mūsų žmonių galvoja, kad verslas kuriamas dėl pinigų. Turiu pasakyti – klaidingai galvoja…
    Paklauskite protingesnio, daugiau pasiekusio verslininko ir jis jums aiškiai pasakys: svarbiausias verslo tikslas yra laisvė ir asmenybės ugdymas, tobulėjimas.
    Taigi, jeigu žmogus, perskaitęs daugiau „protingų“ knygų, mokantis „protingai“ pašnekėti, tituluoja save „dvasingu“, tačiau kasdien sėdi nemėgstamam darbe bent po 5 ar tuo labiau 8 valandas dėl pinigų, tokiam galite drąsiai spjauti į barzdą (geriau to nedarykite, nes bus akivaizdu, kad ir jūsų lygis ne ką auštesnis).
    Taip, kuriant savo verslą, būtina kažkiek pakrutinti savo smegeninę (yra kelių, kuriais einant tai sumažinama iki minimumo), bet juk to reikia net norint sutipažinti net su tingėjimo filosofija…
    O sukurdamas savo verslą žmogus, net kol dirba ir pats, dirba sau, tačiau kuo toliau, tuo labiau jam dirba pinigai, arba kiti žmonės, kurie nori geriau gyventi, arba dar geriau, būti laisvesni, t.y. išmokti taip gyventi, kaip gyvena jų „guru“, t.y. verslininkas, iš kurio jie sutinka mokytis.
    Dauguma (praktiškai, beveik visi) vergai yra klaidingai įsitikinę, kad verslininkai, o tuo labiau daug pasiekę, milijonieriai, yra labai pavydūs ir savo žiniomis su niekuo nesidalina.
    Garantuoju, kad čia tik vergų (gal tiksliau juos rimbais plakančių, aukštėlesnio sluoksnio vergų) išmislas. Pats bendrauju gana dažnai ir ne su vienu milijonieriu, ir visi jie noriai dalinasi savo žiniomis, savo praturtėjimo keliais (aišku tie, kurie turtus sukaupė be didelio kriminalo), sutinka padėti, pamokyti, patarti…
    Ir gana dažnai tai sutinka daryti už visai simbolinį mokestį. Veltui tai darant, galima ne padėti, o tik pakenkti žmogui. Niekas! nesugeba vertinti to, ką gauna veltui! (bent jau vergai, tai tikrai)
    Taigi, norite tapti bomžais – mokykitės iš jų.
    Norite būti laisvais ir turtingais, pasiieškokite tokių ir mokykitės iš jų. Jei jų paprašysite pinigų, jie… gal ir paaukos, kaip eiliniam ubagui. Jūs turėsite progos bibliniam kaltinimui, kad taip daug turėdamas, taip mažai davė. Bet jei paklausite jo patarimo, jūs būsite pritrenkti jo dėmesingumo. Kodėl?
    Todėl, kad vergai prašo tik pinigų…
    O čia… priėjo žmogus, kuris panoro išsilaisvinti iš vergovės! Panoro tapti laisvu, Žmogumi, norinčiu surasti savo Dievišką prigimtį, norinčiu augti.
    Tokiam padėti – kiekvieno laisvo žmogaus garbės reikalas. Be to, tai skatina netgi jo savanaudiškumas, jeigu kam nors tai lengviau priimti ir suvokti. Bet… apie tai nebesiplėsiu, nes… dabar jau… tingiu :))
    Gerų Naujųjų Metų, drąsių svajonių!

  13. Antanas:

    Ir dar trumpai visgi sugalvojau pridėti prie to, ką parašiau. Paskaičiau gerb. Vaido komentarą, kad greitai niekas nevyksta ir prisiminiau tokį pajuokavimą iš savo jaunystės laikų.
    Kadangi nemažai laiko skraidžiau, tai vis prisimenu savo a.a. mamos nuogąstavimus ir perspėjimus: „skrisk atsargiai…“
    Mes juokais prie to pridėdavome: „taip taip, palengva, pažeme…“
    Eiliniam mirtingąjam tai atrodė visai protinga, bet kiekvienas lakūnas, o ypač sklandytojas, puiai žino, kad saugiau skristi kuo aukščiau ir greičiau (tam tikrose ribose). O prarasti greitį, ypač mažame aukštyje, labai pavojinga.
    Taigi, tie, kas tikite, jog geriau kažką daryti lėtai, pažiūrėkite į kylantį gandrą, ar lėktuvą…
    Kol jie juda žeme, kol greitis mažas, atrodo… viskas vyksta sunkiai, kad vargu ar jis gali skristi…
    Bet vos pasiekia skridimo greitį, atplyšta nuo žemės, skridimas darosi vis grakštesnis, lengvesnis.
    O juk žinome, kad yra nemažai paukščių, kurie skrisdami net išsimiega. Taigi, jiems skridimas – tai poilsis, tinginiavimas…
    Kadangi turiu nemažai ir verslininko patirties, galiu drąsiai teigti, kad geriau, jei kažko imiesi, tai daryk tai nedelsdamas, skirdamas tam visas jėgas ir visą dėmesį. Na, o kai pasieksi tai ko nori, tai tinginaiuk, ilsėkis irgi drąsiai, su užmoju, kad kiti nors iš pavydo užsimanytų kažką panašaus pasiekti…
    O tada, žiūrėk jau ir nebesi vienišas. Įsivaizduokite, kaip bendrauti laisvam žmogui su vergu?…
    Juk jis nesuvokia (geriausiu atveju) kas antro tavo sakinio. O jo šnekos tau labai neįdomios, nes… jos visai ne iš to pasaulio…
    Kas manęs dabar nesuprantat, išeikit ir pasiklausykit apie ką tarp savęs kalbasi bomžai…
    Bus gal truputį aiškiau, ką aš turiu omeny.
    Geros kloties!
    Antanas
    aj@andernetas.lt

  14. Laimis Žmuida:

    Sveikas Antanai,

    malonu tave vėl matyti. Ačiū už ilgus ir įdomius komentarus.

  15. Laura:

    Super pono Vaido straipsnis, super pono Antano komentaras. Ikvepete mane, vyrai, atsisesti ir rimtai susimastyti :). Aciu Jums. Pagarba!

  16. Sveikinu,
    daug kas tinka, daug kas nepasiekia priežasčių, bet kelio ieškoti reikia. Siūlau savo kryptis.
    Virmantas
    PS: kelias yra cia:
    http://knol.google.com/k/virmantas-galdikas/finansin-kriz-ar-treiojo-pasaulinio/1rerd3v3i3lg/2

Rašyti komentarą