BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasaulinė finansų krizė

Tiems,
kurie išgyvena ekonominės krizės laikus, veikiausiai atrodo, jog žlunga
jų pasaulis. Jiems atrodo, jog žlunga visa kapitalistinė sistema.
Tačiau kapitalizmo krizės nėra išskirtiniai įvykiai, veikiau jie yra
neatskiriama normalaus kapitalistinės visuomenės funkcionavimo dalis.
(James Fulcher “Kapitalizmas” 2004)

Globalinio atšilimo nebus!

Ar
pamenate visai neseniai kilusią isteriją dėl globalinio atšilimo?
Klimatas keičiasi, keičiasi įtakotas žmogaus ir tai veda mus į
didžiules katastrofas. Padažnėję uraganai, tornadai, potvyniai, sausros
ir kitos gamtos anomalijos, dykumėjimas, rūšių nykimas, vandens lygio
kilimas, vandens stoka ir maisto kainų kilimas, bei įvairios kitos
negandos greitu metu žadėjusios nusinešti ne milijonus, o net
milijardus žmonių gyvybių, staiga dingo. Drąsiausieji teigė, kad
apskritai žmonija gali išnykti. Ir visa tai dabar atšaukta. Viskas -
globalinio atšilimo nėra.

Anksčiau kasdien girdėjome, kad
klimatas keičiasi, skaičiavome savo ekologinį pėdsaką, raginom net savo
namiškius rūšiuoti šiukšles, kad tik sumažinti tą nelemtą CO2 ir staiga
- viso to nebėra. Kasdien visa media tik klykė į kokį pavojų patekome,
o dabar ši tema tapo visai nesvarbi. Balsas.lt štai dar išspausdino
vieną žinutę apie tai, kad neva ledynai tirpsta greičiau nei tikėtasi
(bet ir tai yra sena informacija), o daugiau nieko. Ničnieko.

Kas
gi toks galingas, kad pranoko globalines pasaulines katastrofas ir
išstūmė jas iš eterio? Kas gali būti baisiau už ekologines katastrofas,
nusinešiančias milijonus žmonių gyvybių, už pavojų išnykti visai
žmonijai? O pasirodo toks dalykas yra. Tai - pinigai.

Dabar
pasaulį užvaldė nauja isterija - globalinė finansų krizė. Nesvarbu, kad
mums gresia žūti katastrofose. Svarbiausia, kad galime netekti pinigų
ar dar blogiau - darbo. Milijonai žmonių gali netekti darbo. Nedarbas
gali išaugti iki 25 %! Va, čia tai katastrofa. Turtas nuvertės!
Siaubas, tai blogiau už mirtį!

Kartais pasaulis jaučiasi gerai.
Tada jis pradeda šnekėti apie vertybes, apie jausmus, apie gyvybę,
gamtą. Atsiranda netgi tokių, kurie teigia, kad “už pinigus laimės
nenupirksi” arba “ne viskas yra parduodama.” Bet štai maža ekonominė
krizelė ir apie vertybes nėra nė ko šnekėti. Pinigai yra didžiausia
vertybė, o jų netekimas, net ir mažos dalies yra didžiausia tragedija.
Galima netekti proto, sąžinės, jausmų, galima išduoti draugą, bet
finansų krizei abejingų negali būti.

Finansų krizės pasaulį krečia nuolatos

O
štai Fulcheris ir kiti ekonomistai sako, jog krizės yra neatskiriama
normalaus kapitalistinės visuomenės funkcionavimo dalis. Krizės privalo
vykti. Kaip gi be jų? Jos vyksta nuolatos.

Štai per
paskutiniuosius 30 metų buvo 9 didžiulės finansų krizės: 1980 Lotynų
Amerikos skolos krizė; 1989-91 JAV Santaupų ir paskolų krizė; 1990
Japonijos turto kainų burbulo sprogimas; 1992-93 Valiutos krizė
Europoje; 1994 Meksikos skolos krizė; 1997-1998 Azijos finansų krizė;
1998 Rusijos finansų krizė; 2001-2002 Argentinos ekonomikos krizė; 2008
Pasaulinė finansų krizė.

Vienos krizės didesnės, kitos -
mažesnės. Jos vyksta viena po kitos ir kartais sunku pasakyti, ar tai
vienos valstybės vidinė krizė, ar kitais metais ji padaro įtakos kitoms
valstybėms ir tai jau galima laikyti bendra globaline krize.
Neginčijamų globalinių krizių taip pat būta. Turbūt garsiausioji yra
vadinamoji Didžioji depresija, prasidėjusi JAV ir palietusi visą
pasaulį. O tai visai neseniai buvo - apie 1930 metus.

Po šios
pasaulinės krizės ekonomistai nusprendė, kad ekonomika vystosi ciklais
ir nuolatos pakilimai ir krizės kartojasi. Nieko nuostabaus. Kitaip
sakant - norma. Taip ir turi būti.

Tad ko gi mes taip stipriai
iš proto kraustomės, jei taip ir turi būti? Juk tai ir yra kapitalizmo
vystymasis. Taip ir turi būti. Po krizės ateis labai staigus pakilimas,
po to vėl krizė, o po jos vėl pakilimas. Reikia tik sėkmingoje vietoje
padėti pinigus ir jie ne sumažės, o tik padidės.

Štai čia ir
problema. Žmonės nežino kur padėti pinigus, kad krizės metu gautum
pelno. Teisingiau - daugelis žmonių nežino. Štai šitų žmonių (o tai yra
beveik visi planetos gyventojai) turtas ir nuvertėja. Štai jie ir
kenčia. O keleto žmonių, kurie žino kur padėti pinigus krizės metu
turto vertė pakyla.

Iš tikrųjų krizė aukščiausiame lygmenyje yra
valdomas procesas. Tiesiog kažkas persistumdo savo kapitalus į kitą
vietą, apsikeičia kapitalus, išgrynina slaptus pinigus ar nusibraukia
skolas. Tačiau apie tai kitą kartą. O šiandien mums svarbu tai, jog
krizės vyksta nuolatos ir jos užgožia ne tik moralės, dorovės, vertybių
klausimus, bet netgi žmonijos išlikimo klausimą.

Žmonės, kurių krizė nepaliečia

O pasaulyje yra žmonių, kurių krizė nepalietė? Kaip tai? Juk tai pasaulinė krizė, ji paliečia kiekvieną, netgi skurdžiausius rajonus,
kurie neva su pinigais mažai kuo susiję. O krizė labiausiai ir paliečia
skurdžiausius rajonus. Kapitalistinė ekonomika yra piramidinis modelis.
Finansiniai srautai teka iš apačios į viršų. Viršūnėlės turi didžiulį
rezervą ir krizę pajaučia paskutinės. JAV, Europa turi didžiules
atsargas, nesvarbu, ar tai sandėliuojami grūdai, ar turtas sukauptas
ilgalaikių materialinių gėrybių pavidalu. Visa tai yra kapitalas, kurį
galima bet kada transformuoti į pinigus ir įgyti kitų gėrybių. Afrika,
skurdžios Azijos tautos to neturi. Jos augina pasėlius kasmet ir augina
jas stipresnėms kapitalistinėms šalims. Trečiojo pasaulio šalyse
pasodinama labai daug. Afrika niekada nebadautų, jei valgytų tai, ką
užsiaugina. Tačiau beveik visa produkcija nukeliauja į turtingesnes
šalis, o trečiosios šalys gauna už tai pinigų ir toliau sau ramiai
badauja.

Pinigai, pasirodo, ir Afrikoje yra pinigai. Jie yra svarbiau ir už maistą, ir už gyvybę.

Įsivyravus
tokioms vertybėms, kas nenorėtų, kad finansų krizė jo nepaliestų? O
pasirodo yra tokių žmonių, kurių krizė neliečia. Apie juos jau rašiau anksčiau. Tačiau dar kartą pakartosiu:

Didžioji depresija
ketvirtojo dešimtmečio pradžioje palietė ir Ramiojo vandenyno salas,
keletą metų rarojiečiai neturėjo jokių pajamų. Kituose pasaulio
kraštuose nedarbas buvo didelė ir tragiška problema. Tačiau rarojiečiai
nė kiek nenukentėjo. Kai pasibaigė miltai, kava, galetai ir troškinta
jautiena, jie vėl pradėjo gyventi taip, kaip kadaise gyveno jų ainiai -
valgė žuvį, paukščius, šaknis, kokoso riešutus. Ir pasidarė tik
sveikesni.
(B.Danielsonas “Laimingoji sala”, p. 76)

Puiku!
Štai kaip reikia gyventi, kad finansų krizės tavęs nepaliestų. Taigi
išeitį turime. O kodėl taip negyvename? Na, pagalvokim, jie - linksmi,
džiugūs, laimingi, nieko jiems netrūksta. Juk ir mes norim būti linksmi
ir laimingi. Ar labiau norime pinigų? Visgi labiau norime pinigų. Gal
tos primityvios tautos mums ne autoritetas? Gal reikia, kad laimės
kelią parodytų koks nors mūsų kapitalistinės sistemos žmogus? O tokių
pavyzdžių taip pat yra.

Štai makleris
sėkmingai dirbęs JAV vertybinių popierių biržoje NASDAQ. Na, jis tai
jau tikrai išmano kas yra pinigai ir kaip jų gauti. Gal jo
paklausysime? Jis gi - autoritetas. O štai ką jis sako:
- Sėkmingai
prekiavau biržoje, bet pastebėjau, kad nesu laimingas, todėl prieš
penkerius metus viską mečiau ir pradėjau vienuoliauti sename apleistame
vienuolyne.

Puiku! Išmanantis žmogus pasakė, kad geriau jau vienuolio gyvenimas, nei biržos maklerio. Tad ką pasirinksim?

Na, vienuoliu vėlgi niekas nenori būti. Vat, kad taip gyvenimo būdą tokį, kad ir modernus būtum, ir nepaliestų krizės.

O
pasirodo ir tokių žmonių yra. Įvairiose pasaulio vietose kuriasi
paprastų žmonių gyvenvietės, kurie nori gyventi nepriklausomai nuo
naftos kainų. Jie perka žemes ir statosi modernius namus, kuriems
energiją tiekia modernios technologijos - saulės, vėjo jėgainės. Jie
augina daržus ir stengiasi viską pasidaryti patys. Galima daržų ir
nesiauginti, tada teks šiek tiek dirbti, bet vis tiek galėsi išsaugoti
savo nepriklausomybę nuo dujų ar naftos tiekėjų. Tokių gyvenviečių
aprašymų galima rasti internete pagal raktinius žodžius “sustainable
ecovillage” (save išsilaikančios ekogyvenvietės).

Visus tris
variantus vienyja tai, kad žmonės pasirinkę tokį gyvenimo būdą yra
tikri tinginiai. Taip, jie dirba. Bet tas jų darbas yra visai kitoks.
Išsiauginti sau pomidorą ar pasistatyti namą iš vietinių medžiagų yra
visai kas kita, nei dirbti keletą metų ir paskui pasamdyti ką nors kas
tau pastatys namą ar išaugins pomidorą. Tiek pomidorą, tiek namą tu
gali gauti už realią kainą, t. y. už tiek, kiek jis iš tikrųjų turi
kainuoti. Už pačią pigiausią kainą, be jokių tarpininkų. Juk jei namą
nori pirkti iš kitur, tai įsivelia tarpininkai, kurie už savo darbą
nori pasiimti tam tikrą dalį pinigų.

Šiandieninė rinka
manipuliuoja netikrais pinigais (kreditai, vekseliai, akcijos,
fjūčersai ir pan.), kurie suteikia galimybę šiandien naudoti pinigus,
kuriuos uždirbsime tik po keleto metų. Rinka gali įsitempti ir
pasiūlyti šiek tiek pigesnius pomidorus ar namus, tačiau po to būtinai
prasidės atgalinis procesas - finansų krizė.

Tinginiai neįtempia
rinkos. Jie ima pomidorus už realią kainą. Tačiau be tarpininkų. Todėl
prekė būna ir pigi, ir saugi, ir neužtraukia finansų krizės grėsmės ant
tinginio galvos. Kadangi tinginiai gyvena nepriklausomai (sustainable),
tai ir naftos, dujų, pipirų ar kiti tiekėjai negali monopolizuoti
rinkos ir užkelti kainų.

Mano draugui prasidėjus krizei sumažino
atlyginimą. Beje, Airijos statybininkams irgi sumažino atlyginimus.
Grįžta dabar vyručiai atgal į Lietuvą. O štai nedirbančiam tinginiui
niekas negali reguliuoti kainos, niekas nesumažins atlyginimo, nes jis
tiesiog nedirba.

Pasaulyje yra daug tingaus gyvenimo būdo pavyzdžių. Tereikia išsirinkti sau tinkamą ir ateisiančios krizės jūsų nebepalies.

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. LaimisZmuida:

    Na, va, Baltarusijai irgi gerai. Lukašenka sako, kad JAV krečia krizė, o Baltarusijos ne. :)
    http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=19000090

  2. Laimi, labai teisingai parasei ir del krizes, ir del tingejimo. Pridurciau kad krize yra del Godumo ir kitu zmogiskuju ydu. Kaip galima pinigus iskelti auskciau uz viska, as nesuprantu, bet tokia kapitalizmo realybe, ir todel si santvarka neturi jokios ateities.
    Si krize yra labai ir labai geras zenklas kad galbut tas supuves obuiolys galu gale zlugs galutinai ir negriztamai.

    Del tingejimo sudetingiau, taciau as irgi tinginys is prigimties, todel ir gerai gyvenu, ir esu laimingas - ir kuo daugiau tingiu, tuo esu laimingesnis, ir… kas keisciausia vis naudongesnis visuomenei :) Ir tu pinigu netruksta, ir seima matau, ir zmona mano nedirba, nes nenoriu kad vaikai nematytu savo tevu, o juos aukletu gatve, ar ten kazkokia aukle, kuriai viskas "dzin".

    Sekmes rasiniuose - mes juos skaitom! ir netgi prie progos populiarinam, kaip ir kiekviena gera minti ar sviezio oro gurksni siame vienisu pinigingu dveselienu pasaulyje. Jiems beje psichologas kazin ar pades - jiems seniai reikia gydytis (norejosi kazka griezciau pasakyti, nes tikrai situacija beveik nevaldoma, zmones uzburti ar patys save uzsibure - svanoriskai - ilindo i voveres rata).

  3. Anonimas:

    Nors ir pats nesu monetarines sistemos salininkas bet idomu kas tau kas lys i ferma augint kiaules pamidorus serbentus. o is kur gausi litu vejo malunui pasistatyti elektrai gauti? o jei suges kas nors tada irgi tingėsi? ne kviesi elektrika santechnika o is kur pinigai jiems? o masina suges kas remontuos irgi pats?

  4. Salomeja:

    Primerkiau sykį dešinę akį ir kilo man įtarimas, kad tos krizės net nėra. Bet užtat yra apie ką kalbėti su kaimynu, yra proga galvom linguot ir jaustis protingesniam besidalijant protingom įžvalgom. O ir atlyginimą juk galima mažint, nes gi krizė…

Rašyti komentarą