BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saugokis duonos!


Wikipedijos nuotrauka

Atsargiai - duona!

Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.

Na, ir ačiū Dievui! To dar betrūko, kad imčiau duoną valgyti. Duona yra nuodas numeris vienas. Ji kenkia ir skrandžiui, ir smegenims. Mielas skaitytojau, tau turbūt šokas - “kaip taip galima apie šventą duonelę kalbėti?!”, bet pagaliau imkime ir sugriaukime šį mitą. Duona nėra šventa. Atvirkščiai - duona yra nuodas, velnio išmislas, nelabojo žabangos į kurias papuolė kone visa žmonija.

Aš - ne eretikas. Tai ne aš sugalvojau, kad duona yra blogis. Jau seniai sakoma, kad duona yra kenksminga, bet žmonija yra taip apkvailinta ir taip aklai tiki duonos šventumu, kad nemato aplink vykstančių akivaizdžių įvykių. Jau seniai viso pasaulio sveikuoliai trimituoja, kad baltos duonos gaminiai yra žalingi organizmui. Jie sako, kad nuo baltų duonos gaminių, kuriems priskiriami ir makaronai, nes gaminami iš tų pačių kvietinių miltų organizme pradeda kauptis gleivės. Vėliau tas gleives organizmas stengiasi pašalinti per nosį ar per odą. Ant odos atsiranda spuogų, o nosyje patys žinote ko. Sveikuoliai pataria nevalgyti baltos duonos gaminių. Nes tai nesveika. Nes tai kenkia.

O juk visa duona pasaulyje ir yra balta! Tik Lietuvoje ir dar keliose šalyse mes turime juodą duoną. Kitur to nėra. Visas pasaulis valgo baltą duoną, t.y. nuodus. Nereikia manyti, kad mes, lietuviai, esame protingi ir valgom tai, kas nekenkia, o visas pasaulis valgo tai, kas kenkia. Kiek gi mes dabar tos juodos duonos suvalgome? Pažiūrėkime į lentynas parduotuvėje. Juoda duona sudaro 5-10 procentų užimamos erdvės prekystaliuose. Jei pridėsime makaronus ir visus kitus panašius gaminius iš kvietinių miltų, tai gausim, jog juodos duonos mes suvartojame labai mažai. Pabandykite prisiminti kurią dieną valgėte juodą duoną? Vakar? Užvakar valgėt? Ne? Dar seniau?

O juk verta paminėti, jog ir juoda duona nėra tokia juoda kaip atrodo. Jos būna įvairių rūšių. Ji būna pusiau juoda, t.y. pusiau iš ruginių miltų, pusiau iš kvietinių. Ir tik nedaugelis ryšis valgyti visiškai juodą duoną, vien iš ruginių miltų. Sveikuoliai valgo. Jie sako, kad geriausia duona yra juoda ir dar būtinai iš rupių miltų, o geriausia - su sveikais nesumaltais grūdais. Kas valgėt tokią duoną, tai pastebėjot, kad ją labai sunku sukramtyti. Bet sveikuoliai valgo. Sako, kad sveika. Ir kuo daugiau nemaltų grūdų joje, tuo sveikiau.

Aš norėčiau papildyti šią formulę. Teisingai sako sveikuoliai: “kuo daugiau grūdų duonoje, tuo geriau”. Grūdų turi būti duonoje daugiau nei tarpelių tarp jų. Taigi, geriausia kai duonoje bus vien grūdai ir visai nebus duonos. Geriausia duona yra tada, kai nėra joje nė trupučio duonos. Matote, jei sveikuoliai mąstytų iki galo, tai jie suvoktų, jog visa duona yra blogis, ne tik balta. Žinoma, jau yra tokių sveikuolių, kurie susivokė, jog ir juoda duona yra bloga ir jos nevalgo, bet dar didelė jų dalis iš inercijos valgo rupių miltų duoną ir vadina ja sveika.

Pasigilinkime

Nekask kitam duobės - pats įkrisi.

Kuo toliau ir giliau istorijon eisime, pamatysime, kad duonos žmonės vartodavo vis mažiau ir mažiau. Ir tik visai neseniai duoną pradėjo valgyti visas pasaulis. Taip pat verta pastebėti, kad kuo giliau į istoriją, tuo sveikesni žmonės buvo.

Pirmykštis žmogus duonos nevalgė visiškai. Žiūrint ką vadinsime pirmykščiu žmogumi, bet maždaug galime susitarti, kad jis gyveno apie 2-3 milijonus metų. Taigi, 3 milijonus metų žmogus gyvena ant planetos Žemė paviršiaus ir duonos nevalgo. Kodėl? Ogi todėl, kad batonas ir ragaišis ant medžio neauga. Pirmykštis žmogus pirmiausiai užsiėmė rankiojimu. Jis valgė viską, kas po ranka. Prisiminkime pasakojimą apie Adomą ir Ievą Rojuje. Žydintys, derantys sodai ir jokių batonų! Vėliau žmogus išrado primityvius įrankius ir pradėjo medžioti. Nesvarbu, ką pirmykštis žmogus valgė, čia mums svarbu, kad duonos jis tikrai nevalgė.

Duona atsirado kartu su žemdirbyste. Manoma, kad žemdirbystė atsirado prieš 10 000 metų Artimuosiuose rytuose. Nereikia manyti, jog nuo tada žmonės valgo duoną. Žemdirbystės pirmieji židiniai atsirado seniai, bet plito po pasaulį ji lėtai. Tik prieš 5 000 metų žemdirbystė pradėta kultyvuoti plačiai.

Čia su liūdesiu galime paminėti tas dienas iki kurių pirmykštis žmogus gyveno sveikas gamtoje ir nieko bloga žemei nedarė. Jis rankiojo vaisius, lapus, žvejojo, medžiojo, ėmė viską, ką užaugina gamta ant savo stalo. Nuskynus obuolį ar uogą gamtai jokios žalos nepadaroma.

Tačiau prieš 10 000 metų įvyko klaiki katastrofa. Žmogus išrado žemdirbystę. Jis pradėjo kasti žemę, dirbti ją, daryti iš jos lavoną. Pati žemė sugadinta kastuvu ar arklu nebeduoda vaisių. Ją reikia tręšti, laistyti ir visaip kaip prižiūrėti, kad ji duotų vaisių. Žemdirbystė žaloja Žemę, kaip darbas žaloja žmogų. Nuo žemdirbystės žemė tampa nevaisinga, ji nesidaugina, ji nepridaugina mums žemės gėrybių ir mes nebeturime ką valgyti. Kasdami žemę, mes kasame duobę patys sau. Ir ne tik sau, bet ir visai planetai.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog globalinis atšilimas prasidėjo ne nuo pramoninės revoliucijos. Klimato kaita prasidėjo nuo žemdirbystės, t.y. prieš 5 000 metų, kai ji tapo masiniu reiškiniu.

Vergų maistas

Dešimtą kartą sakau: “batonai ant medžių neauga - reikia ilgai, sunkiai, nuobodžiai ir beprotiškai DIRBTI!”.

Duona yra darbininkų maistas. Ar žinote koks yra ilgas duonos kelias nuo grūdo iki stalo? Septinmylis. O gal dar ilgesnis. Reikia suarti dirvą, suakėti, pasėti, patręšti, kelis kartus nupurkšti nuo kenkėjų, nupjauti, iškulti, sumalti, išsijoti ir tik tada sumaišyti, suformuoti ir iškepti.

Koks gi kvailys ryšis tiek dirbti vien tam, kad gauti maisto? Atsakymas labai paprastas - “mes, civilizuoti žmonės”. Pirmykštis žmogus tiek energijos į maisto gamybą neįdėdavo. Jis ėmė tai, ką duoda gamta. Tiesiai nuo šakos. Be jokių tarpininkų. Reiškia, jo maistas buvo pigus. Daugiau nei pigus. Jis buvo nemokamas.

Civilizacijos propaganda bando mus įtikinti, kad pirmykštis žmogus labai sunkiai gyveno ir daug dirbo, jis visą dieną ieškodavo maisto. Tai yra melas. Kodėl jis turėtų daug dirbti, jei ima tiesiog nuo medžio be jokių tarpininkų? Pažiūrėkite kiek mes per mėnesį sumokame už maistą ir kiek sumokėdavo pirmykštis žmogus. Akivaizdu, kad dirbame mes, o ne jie.

Mitas, kad pirmykštis žmogus turėjo visą dieną ieškoti maisto. Toks pat mitas, kad gyvūnai ieško maisto visą dieną. Taikliausiai tai apibūdino Danielis Quinnas knygoje “Izmaelis”. Jis rašė:

Žmonių vaikai svajoja apie šalį, kurioje kalnai būtų padaryti iš jų
mėgstamų ledų, medžiai - iš imbierinių meduolių, o akmenys - iš
saldainių. Gorilai tokia, kaip tik tokia, šalis ir yra Afrika. Kur ji
bepažvelgtų, visur galima rasti nuostabiausių užkandžių. Gorila niekad
nesako sau: „Ak, geriau pasiieškosiu kokio maisto”. Maisto yra
kiekviename žingsnyje, ir apie maitinimąsi gorila negalvoja daugiau nei
apie orą, kuriuo ji kvėpuoja. Tiesą pasakius, maitinimosi ji visiškai
neišskiria kaip ypatingos savo veiklos rūšies. Gorilai tai veikiau
skoninga muzika, kuri pripildo visą pasaulį ir lydi ją per visą dieną.

Apie tai, kaip prasimanyti maisto pats pirmykštiškiausias žmogus visiškai nemąstė. Jam maitinimasis buvo kaip kvėpavimas. Visai tam nereikėjo skirti jokio dėmesio ir jokios energijos. Taip dabar daro ir visi gyvūnai, išskyrus žmogų, kuris nusprendė, jog yra protingas ir turi elgtis kitaip, nei elgiasi visi kiti gyvūnai.

Paukščiai laisvi, žvėrys laisvi, visi gyvūnai laisvi. Jiems nereikia eiti į darbą tam, kad užsidirbti pinigų “ant maisto”. Jie kasdien pavalgo. Ar jie badauja? Ne, gyvūnai nebadauja. Yra atvejų kai gyvūnai badauja, bet tai būna tada kai žmogus pripratina juos prie dirbtinio maisto, pavyzdžiui, šeria gulbes, o po to jos pripranta ir nesugeba pačios susirasti maisto. Bet natūralioje žmogaus nesugadintoje gamtoje gyvūnai niekada nebadauja.

Pirmykštis žmogus taip pat nebadavo. Jam maisto netrūko. Ir tik tada, kai žmogus sugalvojo, kad jam reikia valgyti duoną, kad jam reikia nueiti tuos septinmylius duonos kelius, kad gauti maisto, tik tada jis pradėjo badauti.

Duona yra darbininkų maistas. O teisingiau - vergų. Natūraliai žmogus pavalgytų iš gamtos be jokių tarpininkų. Istorijos bėgyje turėjo atsirasti kažkas, kas paėmė žmones į vergovę ir privertė juos dirbti. Juk koks žmogus ims dirbti savu noru dėl maisto, jei jo galima pasiimti tiesiai nuo šakos. Todėl galime daryti išvadą, kad žmogus pradėjo dirbti per prievartą. Jį kažkas privertė. Jį padarė vergu.

Dabar mes sakome, kad pas mus demokratija ir kad mes esame darbininkai, laisvai samdomi, patys dirbame niekieno neverčiami. Mes ne vergai. Bet argi mes ne vergai, jei dirbame tiek, kiek dirbdavo visais laikais vergai - pilną darbo dieną. Tai koks skirtumas ar mes esame motyvuojami bizūnu ar pinigais? Esmė ta pati - mes dirbame. Esame vergais.

Šalin duoną!

Močiutė sako:
- Valgyk, Juozuk, duoną!!
- Bet aš nenoriu valgyti duonos…
- Reikia, kad užaugtum didelis ir stiprus.
- O kam as turiu būt didelis ir stiprus? - paklausė Juozukas
- Kad galėtum dirbti ir uždirbti pinigų!!!
- O kam man tie pinigai?- paklausė Juozukas.
- Kad galėtai nusipirkt duonos!
- Bet aš nenoriu duonos…

Jei pagaliau atsitokėjome ir nebenorime būti vergais, nebenorime dirbti ir mokėti tarpininkams, kad jie mums paduoda maisto, tai turime ir liautis valgyti duoną. Duona be galo neefektyvus būdas pasisotinti. Privalome ignoruoti tarpininkus - sėklos pardavėjus, ūkininkus, trąšų ir pesticidų gamintojus, metalo pramonę, žemės ūkio technikos pramonę, prekybos pramonę ir visus su tuo susijusius kitus tarpininkus.

Turime vėl išmokti valgyti tiesiai nuo šakos. Įsidėmėkite: maistas tiesiai nuo šakos yra pats sveikiausias ir vienintelis tinkamas žmogui. Uogos nuskintos ir palaikytos keletą minučių praranda pusę savo vertingų medžiagų. Vaisiai, daržovės gali šviežūs būti valandą, dvi. Tai reiškia, kad visas maistas parduotuvėse yra nesveikas. Negana to, kad jis pas mus patenka per tarpininkus ir mes turime už jį mokėti, tai dar priedo jis yra nesveikas, nešviežias ir žmogui nenaudingas.

Maistas nuo šakos yra vienintelis tinkamas žmogui. Tačiau iš kur dabar paimsime šaką? Visos šakos privatizuotos arba jas yra užgrobusi valstybė. Laisvų šakų nėra. Deja. Grybauti, uogauti miškuose dar leidžiama, bet greitu metu turėtų būti apmokestinta ir tai. Žvejyba, medžioklė apmokestinta. Privalome mokėti už leidimus. Sodininkystė irgi yra apmokestinta. Jūs negalite gauti žemės ir pasisodinti sodo, daržo. Jūs privalote pirkti žemę, o po to dar mokėti mokestį už žemę. O jei jūs norėsite gyventi prie sodo, tai jūs turėsite mokėti mokestį už namą ir visus kitus mokesčius. Tai didžiuliai pinigai. Jūs mokate ne tiesiogiai už šaką, todėl galbūt to nematote. Bet jūs tiesiog atlikite eksperimentą. Pabandyite gyventi tik tiesiai nuo šakos, valgykite tik šviežią ir tinkamą mitybai maistą. Kas atsitiks? Ne, jūs to negalite. Jūs privalėsite vienaip ar kitaip susimokėti.

Šiandien turime tokią situaciją, kad privalome pirkti žemę ir mokėti žemės mokestį, ir mokėti už būstą. Galbūt ateity mūsų vaikai ar anūkai gyvens laisvai ir neprivalės mokėti už maistą. Taip atsitiks tik tada, jei mes liausimės mokėti tarpininkams.

Esame giliai įklimpę. Visų tarpininkų iš karto neatsisakysime. Bet galime atsisakyti keleto tarpininkų. Ir gyvenimas pagerės. Nusipirkime žemės, pasisodinkime ten daugiamečius augalus, kurių prižiūrėti nereikia - obelis, kriaušes, trešnes, vyšnias, abrikosus, lazdynus, graikinius riešutmedžius, slyvas, serbentus, agrastus, avietes ir kitus uogienojus, aktinidijas, vynuoges. Jau bent už šiuos dalykus nemokėsime ir tai gerai. O visus kitus galime nusipirkti. Jei kas nebijo žemės ir įsigudrins dar daržovių šiek tiek užsiauginti - bulvių, pomidorų, agurkų, kopūstų, morkų, burokėlių, pupelių, žirnelių, tai pastebės, jog maisto beveik nereikės pirkti. Tik kruopų reiks prisidurti, aliejaus, pieno produktų, žodžiu, to, ko neapsimoka auginti pačiam.

Tai būtų pradžia. Pirmas žingsnis į gyvenimą be tarpininkų ir pirmas žingsnis normalios mitybos link. Pasikartosiu: maistas “nuo šakos” yra šviežias ir vienintelis tinkamas maistas žmogui.

Rodyk draugams

Komentarai (20)

  1. Žinok, nežinojau.. ;DD Aš žmogus kuris nevalgo laaabai daug ko, tai: sviesto, grietinės, majonezo, margarino,rugpienio ir taip toliau, įvariausių patiekalų, ir be abejo: duonos. (;

  2. Diman:

    Eilinis pseudofilosofomokslinis kliedėjimas.

  3. Laimis Žmuida:

    ajajaj, Diman, kaip negražu - pseudofilosofomokslinis… Oi oi. Jūsų žiniai, filosofija yra unikali tuo, kad vienintelė susilaiko nuo veikimo nors akimirkai. O tingėjimo filosofija yra filosofija par excellence, t.y. pati geriausia iš visų filosofijų, nes nuo veikimo ji susilaiko DAUGIAUSIAI. Jos tokia ir paskirtis. Plačiau apie susilaikymo naudą ir filosofijos išskirtinumą prašome skaityti A.Šliogerį:
    http://politika.atn.lt/straipsnis/16109/asliogeris-gyvename-savizudziu-civilizacijoje

  4. Antanas:

    Praktiko žodis filosofui: derlius be priežiūros būna tik miške!

  5. „Ar žinote koks yra ilgas duonos kelias nuo grūdo iki stalo? Septinmylis.“ => Bet grūdinės kultūros juk ne daugiametės (gal yra ir tokių?), jas irgi reikia užsiauginti, kad kasmet turėtume. Tad duonos kelias nuo grūdų kelio skiriasi tik paskutiniais žingsniais „sumalti, išsijoti ir tik tada sumaišyti, suformuoti ir iškepti“.

  6. Laimis Žmuida:

    Taip taip, kasteneina, grūdai irgi yra blogai. :)

  7. STRAIPSNIS IŠ ESMĖS UNIKALUS. TIKRAI BALTA DUONA NUO SENO ŽINOMA KAIP NESVEIKA. KAD MAISTAS NUO ŠAKOS SVEIKIAUSIAS IRGI ABEJONIŲ NEKYLA. KAD VALSTYBĖ TRUKDO STATYTIS NAMĄ ĮV. MOKESČIAIS IRGI NEABEJOJAMA.

    AŠ VIS DAR VALGAU DUONĄ "RUGELIS" TIK RUGINIŲ MILTŲ SU 50% SKALDYTŲ GRŪDŲ. SĖKMĖS TAU LAIMI, STIPRYBĖS RAŠYK TOLIAU. IR AŠ GAL DAR RAŠYSIU. PRISIMENI, darbas TIKRAI pavojingesnis už šimtus atominių bombų.

  8. RB:

    Tai taip, balta duona man net neskani, todėl mūsų namuose jos praktiškai ir nebūna. Bet grįžimas prie maisto rankiojimo man atrodo kiek per daug ekstremaliai. O ir prielaidos apie sveiką pirmykščių žmonių maistą ir tada vyravusį kažkokį vos ne rojų kelia abejonių jau vien dėl to, kad mokslo duomenimis, kuo toliau į praeitį, tuo trumpesnė žmogaus gyvenimo trukmė buvo. 20-30 metų žmogus jau buvo laikomas daug mačiusiu senoliu. O kiekvieni prie bendros gyvenimo trukmės pridėti metai reikalavo ir tam tikrų infrastruktūrų, kolektyvinių patirčių ir technologijų. O tam savo ruožtu reikėjo šiokio tokio žmonių ir resursų centralizavimosi- taip kūrėsi miestai. O mieste maisto neprisirankiosi… Nežinau, čia gaunasi dilema. Ar gyventi sveikai (?), gal būt laimingai, bet trumpai, ar ilgai, bet nuolat sukant galvą kaip gaut maisto, dirbant dėl civilizacijos patogumų ir "gyvybės palaikymo priemonių".

  9. Žiūriu, kad pastarasis straipsnis užkabino, net ir pačius radikaliausius :)).. abejonių prikėlė ir pasipriešinimo.. ką padarysi.. taip jau yra.. kol mūsų gyvenimo būdas giriamas arba jo asmeniškai niekas nekrutina (nekritikuoja), tai viskas gerai, mes liaupsinam ir plojam katučių novatoriams. Bet neduokDie bus pasakyta kažkas prieš tai kuo mes šiuo metu gyvename ir nesame radę sprendimo ar bent jau aiškios, mums patiems priimtinos pozicijos.
    Mokslininkai apie gyvenimo trukme turi duomenis kaip tik iš miestiskų kultūrų ir tie duomenys yra ne seni, būtent miestuose ir buvo trumpas gyvenimo amžius. Apie gyvenusius gamtoje, harmonijoje (bent šiokioj tokioj) su ja, niekas metraščių nerašė ir į jų gyvenimo trukmę bei buitį jokio dėmesio nekreipė. Mokslavyriai dabar kapstosi po civilizacijos šiukšlynus ir visai sėkmingai prakišinėja savo tyrimų rezultatus apie miestus lyg absoliutų variantą, tikrają tiesą apie mūsų protėvius.
    Kitas dalykas, tai kas iš to, kad žmogus pragyvena 70 metų, jeigu nuo 40-ies jis jau III grupės invalidas, nuo 50-ies II, o nuo 60-ies III-ios? Mano vienas senelis sulaukė 96, kitas 84 metų amžiaus ir galėjo save apsirūpinti ir pasirūpinti be kitų pagalbos… Bet ką čia šnekėti, gyvenkit ir džiaukitės.. Par exelens… ;)

  10. RB:

    Ok, žiūrim čia:
    http://archaeology.suite101.com/article.cfm/prehistoric_population
    Škotijoje tirta neolitinių laikų kapavietė (342 kūnai, beveik visi mirę sava mirtimi 15-30 metų).

    http://www.popline.org/docs/0561/014715.html
    Priešistoriniai Š. Amerikos indėnai (rinkėjai ir medžiotojai) gyvendavo vidutiniškai 15,5 metų.

    http://www.demogr.mpg.de/en/research/686.htm
    1840 m. Švedijoje vidutinė moters gyvenimo trukmė-45 metai. Tu žinai kas buvo Švedija 1840 metais? Tai buvo šalis beveik 100% padengta miškais, praktiškai be jokios pramonės ir nu taip arti gamtos, kad arčiau kažin ar galima.

    Pasirausk, rasi ir daugiau mokslinių tyrimų (būtent tyrimų naudojant aiškias ir visiems priimtinas technologijas) rezultatų, o ne ideologinių prielaidų, kad buvo taip, o ne kitaip. Aš nesu dabartinio civilizacinio šurmulio šalininkas, bet norėčiau girdėti stipresnius argumentus jos pasiekimų neigimui.

  11. Gabrielė:

    Mano nuomonė - Pradžia tokia rėksminga, kad tik iš antro karto prisiverčiau perskaityti viską. Maždaug nuo pusės jau normaliai parašyta, o gal pats tekstas sudomina, nes nebepasakojama apie tai, kaip duona kenkia, balti miltai, nuodai ir bla bla bla. Šiaip buvo įdomu.

  12. rs:

    Pirmyn vergai nužemintieji…
    Sutinku, jog geriau medžiot, ar užsiimti rinkimu, tik ne auginti duoną…
    Beje juoda rupi duona pati skaniausia:)

  13. Neolitas - 10000 m atgal, kapavietėje virš 300 kūnų? tai individualios kapavietės ar masinė laidojimo vieta? Kokio dydžio turėjo būti bendruomenė, kad prilaidotų tiek žmonių? man čia kvepia miestėjimu :) (nors aš žinoma tiksliai nežinau kaip yra, o po teisybei man nelabai ir rūpi, norit tai tikėkit, kad civilizacija ilgina jūsų gyvenimo trukmę ir kokybę gal net..).. puslapyje jokių įrodymų nepateikta, tai tik eilinis straipsnis su prielaidomis, kad ir minintis žodžius "archeologija", "mokslas" ir t.t.

    Amerikos indėnus taip pat vargiai galima pavadinti artimus gamtai, ypač tuos kurie užsiėmė žemdirbyste ir tolo nuo gamtos taip pat kaip ir artimųjų rytų civilizacijos..

    apie 18xx švediją tai nematau ką ir kalbėti.. "sukirmijusi" civilizacijos suėsta kultūra.. gali gyventi kad ir tropikų miške, bet jei kapstaisi žemėje ir viską ką surenki apkepini, užmarinuoji ir t.t. tai negausi to ką gamta teikia šviežiais produktais ir gyvensi pusbadžiu..

    na žodžiu čia kolkas amžina tema.. bet visa masinė ir mokslinė informacija miestiškos civilizacijos pusėje :)).. taigi aš lieku pogrindyje :)))

    iki susitikimo kituose įsikūnijimuose ;)

  14. Anonimas1:

    Visos problemos atsiranda todėl, kad žmonių yra per daug ir visi nuo vieno medžio "prisiskinti" negali…

  15. Dalgis:

    Idomus tavo straipsniai, bet daug klaidu, kalbu ir apie faktines klaidas ir apie filosofines klaidas, nes visdelto pirmiausia reikia atsizvelgti i zmogaus norus, o ne i tai ka duoda aplinka… o tu pabandyk kad ir savaite misti vien obuoliais ar kriausem, jau trecia diena tau nuo ju bloga darysis, todel ir atsirado zemdirbyste, kad ivairaus maisto nereiketu ieskoti, o viska ko tau reikia turetum salia namu… o duona, visdelto ji pagaminta is tu paciu produktu "nuo šakos" tai dabar pagalvok, ar viskas nuo šakos yra sveika? pirmykstis zmogus gyvendavo max 30 metu, aisku delto kalta ne vien mityba ir daugiausiai del to kaltos ligos ir pan, bet zemdirbyste yra zmoniu kooperavimasis ir is to atsirado ir miestai ir ta pati medicina, ir butent delto tu gyvensi bent jau dvigubai ilgiau ir galesi patenkinti svarbiausia zmogaus organa, t.y. prota…

  16. Laimis Žmuida:

    Dalgi,

    tu vis klysti. Medicina nepailgino žmonių gyvenimo. Kiek prieš šimtą metų buvo kaime devyniasdešimtmečių bobučių ir diedukų. Pilna. O dabar kiek devyniasdešimtmečių kaime ar mieste? Nėra beveik visai. Štai tau ir gyvenimo prailginimas.

    Pasakymas, kad medicina prailgina gyvenimą yra iliuzinis. Tai apskaičiuojama statistiškai priskaičiuojant mirtis mažų vaikų. Tada imamas vidurkis. Mirė vaikas vieno meto ir diedukas šimto metų. Vidutinis gyventojų amžius gaunasi 50 metų. O šiais laikais miršta du diedukai po 50 metų ir vidutinė gyvenimo trukmė yra irgi 50 metų. Tai kada ilgiau gyvendavo žmonės?

    Priedo atkreipk dėmesį, kad žmogumi medicina nelaiko ir neskaičiuoja vaikų iki gimimo, t.y. abortų skaičiaus. Jei medicina būtų sąžininga ir juos suskaičiuotų, tai šiandienos vidutinė gyvenimo trukmė būtų katastrofiškai trumpa palyginus su prieš 100 metų.

    Dėl kitų dalykų tu irgi labai klysti. Nevadink manęs neprotingu, geriau pasistenk pakrutinti savo smegenis ir suprasti kas yra rašoma.

  17. Tomas:

    Vajetau vajetau kad nusisneketa… Is filosofines puses taipat galima parasyti ir apie obuoliuka…

    pradejo zmones valgyt tik nuo sakos, isejo is miestu sugriove visa esama santvarka.. ir pradejo gyventi gamtoje kartu su gyvunais. prasidejo masinis badas nes nedirbamos zemes resursu uztektu ismaitinti nedaugiau 10% zemes gyventoju ir tik tam tikrose vietose. na bet cia dar nieko tie kas negavo ismire, kas buvo stipresnis isikovojo, isliko, prisitaike… toliau du galimi variantai.. arba jie labai taikus su gyvunais ir zmonijos islieka dar 10% is tu likusiu desimties arba givynai pralaimi nes jiem nelieka netik vietos kur gyventi bet ir ka valgyti. Bet tarkim visdelto zmogus nusileidzia ir idealai isilieja i gamta… jam pradeda maistas kristi nuo sakos tiesei i burna ir jis gali tinginiauti kaip gorilos :D. Nieko cia naujo tokiu zmoniu gyvena ir seis laikais atograzu miskuose (tai praktiskai vienintele vieta kur galima nieko neveikiant isgyventi is to ka duoda gamta). BET AR JIE LAIMINGI ??????

    Tikriausia taip nes protas zmogu padaro nelaimigu o va kuo maziau jo turi kol tau uztenka tiesiog but sociam ir pratesti gimine ir jei tai gauni be jokiu pastangu esi laimigiausias pasauly zmogus. Deja turi atsisakyti betkokios intelektuoalines veiklos rashto ieskojimo ar paprasciausio noro suzinoti kas yra uz tos upes ar kalno. nes tada reikalingos pastangos ir darbas o jei tu pradesi dirbti nebus laiko nueiti pasiimti ta obuoli nuo sakos jy tau kazkas tures paduoti ir atgal i vergija…..

  18. Antanas(1):

    Visdėlto po truputį valgyk Laimi, juodą doną - per laiką priprasi ir to dėka
    galėsi ilgai mus džiuginti savo mintimis - bent jau aš nenorėčiau persimesti
    prie kitų filosofų…

  19. Ale duoną valgė mano tata, tatos tata…Tatos tata miro 79, mano tata 77metelių…

  20. Kęstutis:

    Šioje temoje Laimi mudu jau buvome “susidūrę” , tad radęs naują tavo straipsnį perskaičiau ir panorau įterpti ir savo nuomonę.
    Tavo samprotavimuose įžvelgiu šiokių tokių netikslumų. Jei pažvelgsime į tą tolimą praeitį , pamatysime , kad pirmykštis žmogus neturėjo namų. Jam nebeužteko tų stebuklingų šakų vienoje vietoje visam jo gyvenimui. Taigi , jis turėjo įsitaisyti gerus batus ir “minti” ieškant tų šakų. Jei tokios kelionės nepriskiriamos darbui - ką gi.
    Mėsytė vis labiau koneveikiama ir ji priskiriama kur kas didesniam blogiui nei duona , o tu kalbi apie medžioklę…
    Medžioti žmogus pradėjo taip pat ne iš tingumo , nes tai pakankamai varginantis ir pavojingas užsiėmimas , o dėl to , kad visą dieną mynęs jis taip ir nerado tos šakos , o pilvas urzgia… Taigi , tuomet jau ne filosofiniai klausimai galvoje…
    Štai taip jie ir mindavo ratu , kol vieną dieną kažkuris iš jų pastebėjo , kad pernai nuo pietų likę grūdeliai šiais metais sudygo. Tuomet ir kilo mintis specialiai pribarstyti grūdelių tose vietose kur jie keliaudavo , tačiau kai ėmė pastebėti , kad kažkas anksčiau už juos surenka naują derlių , nusprendė likti vietoje ir jį saugoti. Va , čia ir prasidėjo mums gerai pažįstama žemdirbystė , nes tie kas organizavo saugojimą , nebeturėjo laiko “barstyti” grūdelių. Nuo tada žmonės pradėjo drąskyti žemę ir kuo to liau tuo labiau , kadangi formavosi mums gerai pažįstama struktūra dabar vadinama VALDŽIA.
    Filosofuoti sveika , bet vertėtų pamąstyti kaip dabar sugrįžti atgal , jei jau toks malonus tas pirmykštis gyvenimas. Duonelę , baltą ar juodą , valgo beveik visi planetos gyventojai. Ir jie jau taip prie jos priprato , kad jokios filosofijos nepadės jos atsisakyti. Ką daryti? Į šį klausimą galėtum ir tu atsakyti , jei nebūtum susidaręs negatyvios nuomonės javų atžvilgiu. Juk javai , tai tokie patys augalai kaip ir tie nuo , kurių šakų tu skini vaisius. Pritaikęs gamtinės žemdirbystės agrotechniką javus užaugintum taip pat kaip ir agurkus ar pomidorus. Aš jau pabandžiau auginti vasarinius - miežius ir avižas. Sėkmingai. Dabar sėju žieminius miežius , rugius ir kviečius ir tikiuosi , jog jie sėkmingai peržiemos ir išaugins derlių.
    Taigi , tavo ir S.Jasionio dėka pritaikiau GŽ agrotechniką ir javams. Beliko ištobulinti procesą norint gauti maksimalų derlių nedarant gamtai žalos.
    Beje Quino minčių Lietuvoje nepritaikysi , nes nesimato mūsų teritorijoje klaidžiojančių gorilų. Voverės , peliukai , kėkštai ar kiti gyvūnėliai ruošiantys atsargas šaltai žiemai taip pat į savo “sandėliukus” gabena įvairius grūdelius ar branduolius , o ne obuolius ar kriaušes.

Rašyti komentarą