BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vienatvė skruzdėlyne


Foto (c) Tingėjimo filosofija

Skelbimas:
Vienišas vyras susipažintų su vieniša moterimi tikslu sukurti vienišą vaiką.

Praeitais metais Vilniuje, o šiemet jau ir Kaune mačiau tokius DYDELIUS žalius plakatus autobusų stotelių pavėsinėse. Plakatuose nupieštas žmogelis. Jis ruošiasi žudytis. Ir didelėm raidėm skaitytojas raginamas pakalbėti su tokiais žmonėmis, nepraeiti pro šalį, atkreipti į juos dėmesį.

Supratau, kad ir Vilnius, ir Kaunas pagaliau tapo didmiesčiais. Kaimo ar mažo miestelio žmonės gi pažįsta vienas kitą, sveikinasi, jie nėra vieniši. O didelio miesto žmogus jau susvetimėjęs ir nebežino net, kas gyvena jo daugiabučio kituose aukštuose.

Keista - kuo daugiau žmonių sukiši į vieną vietą, tuo jie pasidaro vienišesni. Kuo daugiau žmonių aplinkui, tuo vienišesnis esi savo viduje.

O nuo ko visa tai prasideda?

Sūnus klausia savo vienišos mamos:
- Mama, o kas mano tėtis?
- Senis Šaltis!- piktai atsako mama.
- Kaip tai? - stebisi vaikas.
- Atėjo naktį, paliko dovanėlę ir daugiau jo niekas nematė…

Gimęs vaikas, turi didžiulį poreikį bendrauti. Jis nori beveik visą laiką liestis su mama, tėčiu ir jausti jų dėmesį. Ir tik pabandyk sekundėlei jį palikti ramybėje kaip jis “paleidžia gerklę” ir vėl prašosi artumo. Žmogui artumas iš tikro yra įgimtas ir natūralus dalykas. Vaikai labai socialūs ir mėgsta bendrauti. Visą laiką vaikas praleistų su kitais žmonėmis.

Tačiau šią natūralią tvarką sugriauna DARBAS. Tėvai palieka vaikus ir išeina dirbti. Iš pradžių palieka močiutei, seneliui, paskui auklei, vėliau atiduoda į darželį. Kol vaikas pasiekia mokyklą jis jau būna galutinai asocializuotas, t.y. pripratintas prie asocialių santykių.

Staigmena! Jūs galvojote, kad darželis ir mokykla yra vaikui reikalingi dėl jo socialinių įgūdžių lavinimo? Deja, kaip tik yra priešingai. Nuo mažų mažumės vaikai yra pratinami NEBENDRAUTI. Ir kuo daugiau aplinkui kitų vaikų, tuo intensyvesnis mokymosi NEBENDRAUTI procesas.

Vaikai juk supranta, kad tėvelis ir mamytė juos paliko. “Įkišo” visai nepažįstamiems žmonėms. Koks gi vaikas nekopijuos tėvų elgesio? Jis irgi stengsis atsiriboti nuo visų žmonių. Nors bus darželyje ar mokykloje kartu su 20-30 bendraamžių, tačiau stengsis ir mokysis nuo jų atsiriboti, kurs asocialius santykius, kurie yra tik bendravimo iliuzija.

Užaugęs toks žmogus ir su savo vaikais taip elgsis. Jis jau nebemokės bendrauti. Jis eis į darbą kaip išsigelbėjimą nuo bendravimo su savo vaikais ir paliks juos vėl likimo valiai. Ir taip tęsis ir tęsis. Kaip gi sustabdyti šį asocializavimo proceso ratą? O pasirodo, reikia naikinti priežastį, t.y. darbą.

Darboholizmas jau gydomas

Tinginių pasaulyje niekas nedirba. Tinginiai ištisą dieną praleidžia su savo vaikais ir kitais artimaisiais. Visą dieną jie bendrauja ir rodo dėmesį vieni kitiems. Jei neprarandi šių gebėjimų vaikystėje, tai jie tau ir lieka natūralūs. Tada tu gali bendrauti valandų valandas ir jausti vien malonumą. Tinginiai neveda vaikų į darželius ir nemoko jų asocializuotis nei dirbtinai, nei savo pavyzdžiu. Tinginių pasaulyje nėra žmonių, kurie žudosi dėl vienatvės jausmo.

Jei norite, kad ir jūsų vaikas netaptų asocialiu turite kuo daugiau laiko praleisti su juo. Pradėkite nuo vienos dienos. Susitarkite su šefu darbe, kad jis išleistų jus namo vienai dienai. Pabandykite nors vieną dieną pabūti su savo vaiku. Nors vieną dieną su savo nuosavu mylimu vaiku! Taip, žinoma, tai be galo sunku, nes jus visą gyvenimą mokė elgtis atvirkščiai. Jūs dabar mieliau dirbtumėte šešias dienas per savaitę arba net septynias, dirbtumėte viršvalandžius, dirbtumėte dieną ir naktį, kad tik nebūti su savo mylimais žmonėmis… Skamba neįtikėtinai? Bet taip yra. Prisipažinkite. Prisipažinimas yra pirmas žingsnis į pasitaisymą.

Ne iš pirmo karto jums pavyks visą dieną išbūti su savo mylimu vaiku. Jūs nors sekundėlei paspruksit nuo jo pasiteisinę, kad neva baigėsi pampersai arba būtina nueiti nupirkti ko nors pavalgyti. Iš tikro, tai tik išsisukinėjimai. Liga ir priklausomybė.

Nesvarbu kiek jums teks pabūti su savo mylimu vaiku. Būkite tol, kol suprasite, jog daugiau taip gyventi negalima. Jūs esate priklausomas nuo darbo ir tai veda į asocialumą. Būkite tvirtas (tvirta). Prisipažinkite pirmiausiai sau. Užsidarykite vonioje, atsistokite prieš veidrodį ir pasakykite vien tik sau girdint: “aš darboholikas (-ė)”.

Jei jau tai supratote, kuo greičiau kreipkitės į artimiausią anoniminių darboholikų susirinkimą. Padėkite vieni kitiems. Bent jau išsikalbėkite. Pamatysite kaip palengvės.

Jei ir toliau norėsite eiti meilės ir gyvenimo keliu pasiruoškite sunkumams. Antrą dieną prasidės nepakeliami abstinencijos sindromo priepuoliai. Geriausia tokiu atveju būti kartu. Užrakinkite duris iš vidaus (geriausia devintame aukšte) ir išmeskite raktą pro langą. Žinau, tai labai sunku. Būti su mylimu žmogumi užrakintam visą dieną viename bute darboholikui yra nepakeliama. Bet tikėkite savimi ir savo jėgomis. Jums būtina ištverti tai kartu. Po sąmonės aptemimo (o teisingiau reikėtų sakyti “atitemimo”) jūs vėl pradėsite matyti šviežią ir gaivų, bendravimo ištroškusį pasaulį. Darbas užspaudžia smegenis, o nusiėmę tuos pasąmoninius blokus pasijusite laisviau. Pagaliau pasijusite laisvas (-a).

Pasaulis aukštyn kojom

Sakysite, tinginių pasaulis yra atvirkščias. Čia viskas aukštyn kojomis. Iš tikrųjų tinginių pasaulis yra natūralus ir teisingas, o “normalių” dirbančių žmonių žmonių pasaulis yra atvirkščias. Juk tikrai, jei būni tarp žmonių, tai neturi jaustis vienišas. O dirbančių žmonių pasaulyje yra atvirkščiai - kuo daugiau žmonių šalia, tuo tu jiems svetimesnis, tuo tu dvasiškai toliau nuo jų esi. Nori meilės ir bendravimo - būni su žmogum. O darboholikai daro atvirkščiai: bėga į darbą, kad uždirbtų pinigų ir atneštų už juos nupirktą dovaną kaip meilės išraišką. O tik įteikę tą dovaną (gerai, jei ne paštu) iš karto bėga vėl lauk nuo mylimo žmogaus į darbą, kad vėl atneštų tokią dovaną. Ir rezultatas - visą gyvenimą praleidžia atskirai. Argi tai ne atvirkščias ir dirbtinas gyvenimas?

Pabaigai jumoristinis vaizdelis klaidžiojantis po internetą apie atvirkščią gyvenimą.

Įsivaizduokite koks puikus būtų mūsų gyvenimas tekantis atvirkščia seka…

Pačioje pradžioje keli puikiai apsirengę vyrukai atneša tave patogioje medinėje dėžėje ir tu iš karto atsiduri ištaigingoje puotoje – daug gėlių, maisto, gėrimų…

Gyveni sau ramiai seneliu mažame namelyje, gauni pensija ir po truputėlį jaunėji. Vėliau pradedi dirbti, padirbėjęs 40 metelių pradedi pažinti gyvenimo privalumus – geri vis daugiau alkoholio, vis dažniau vaikštai po įvairius vakarėlius, vis dažniau skaldai meilę ir po to tu įstoji į Universitetą. Vėliau tu eini į mokyklą, tau keliami vis mažesni reikalavimai, pas tave vis daugiau ir daugiau laiko skirto žaidimams, tu daraisi vis mažesnis ir mažesnis, kol galų gale patenki į … chm, kur plaukioji sau 9 mėnesius, įsiklausydamas į raminantį širdies ritmą, kol vieną dieną TAUKŠT - ir tavo gyvenimas baigiasi beprotišku orgazmu…

Rodyk draugams

Komentarai (9)

  1. RB:

    Aš už 4 val darbo-žaidimo dieną. Na, ir už tą orgazmą aišku…

  2. filosofas:

    Radau ši Laimio blogą ir atsistebėti negaliu - tikrai užburia… Dabar tingėsiu dar daugiau. O viskas prasidėjo nuo šiaudinių namų.

  3. ie:

    Laimi, o kada tu leisi knygą? Ar tinginiai tokiomis nesąmonėmis neužsiima?

  4. PADĖKIT IŠMOKTI TINGĖTI. IŠGYDYKIT NUO PASYVAUS DARBOHOLIZMO (SUNKU STUMT LAIKĄ)

    PARAŠYSIU GREIT PUIKŲ 4tą STRAIPSNĮ "DARBAS PAVOJINGESNIS UŽ ATOMINĘ BOMBĄ" LIKO KELIOS DIENOS

  5. Petras:

    Kaip visada puikus straipsnis :) Bet va idomu, ar pats autorius gyvena toki gyvenima, apie koki raso? O gal cia visko nereikia priimt kaip gryna piniga, tik tendencija tinget? :)

  6. -----:

    Klaiki tiesa.

  7. IE, tu jau septintas žmogus, kuris neprašomas pasiūlė išleisti knygą. Ačiū už gerą įvertinimą. Žinoma, knygos leidyba yra didelis ir sunkus darbas, tai aš tikiuosi, kad ji pati kaip nors išsileis. Galbūt atsiras žmonės, kurie norės finansuoti ar organizuoti leidybą, o gal laimėsiu kokį tingėjimo konkursą kur už pirmą vietą išleidžia tavo knygą, o gal būsiu pastebėtas kokios didelės leidyklos, kuri užsimanys to imtis, o gal nebus jokios knygos. :) Šiaip ar taip, su šventėmis!

  8. eGLE:

    is pradziu siaip ne taip prisiverciau perskaityt (na,tingejau :]) bet jau vos ne is pat pradziu itrauke… geras straipsnis :)

  9. kristina:

    sveiki, tingiu jau apie 5 men. nuo tada , kai paskaičiau šiuos straipsnius, iš pradžių truputuką šokiruodavau visus atsisakydama visokių darbų, planų ir.t.t..{ juk buvau tokia gerute visiems, visų paklausydavau, visur spėdavau, nespėdavau tik pakalbėt nuoširdžiai su vaiku, vyru} bet vėliau visi priprato prie mano tingėjimo ir nekreipė dėmesio.ansčiau buvau tikras nervų kamuolys,i tiesiog pavargdavau nuo darbų, tvarkymosi namuose .Isterija ištikdavo nuo kiekvieno ne vietoj palikto daikto,buvau pedantė.dabar tvarkausi apie 10-15 min ir atsikračiau pedantės draugės

Rašyti komentarą