Tingėjimo filosofija

Surskis: Klausyk, Mauzeri, kaip tu manai, kodėl pastaruoju metu Vilniaus mieste tiek daug sukišama pinigų į kelius?
Mauzeris: Na, tai yra todėl, kad kamštinė medžiaga yra labai brangi.
Surskis: Kokia dar kamštinė medžiaga, juk bukvaliai tiesiamas asfaltas.
Mauzeris: A, tai kodėl, kolega, manote susidaro kamščiai, jei tiesiamas asfaltas? Ne, tiesiama būtent kamštinė medžiaga, dėl kurios ir susidaro kamščiai.

Nesuprantu aš šiuolaikinių žmonių. Vietoje to, kad visą dieną prabūtų su mylimais žmonėmis, draugais, šeima, vaikais jie išeina aštuonioms valandoms į darbą. Atsikelia anksti ryte, nusiprausia, palieka savo mylimuosius ir eina į darbą. Ir būna ten visą dieną! Ar suvokiate tragediją?

Dar labiau nesuprantu kaip jie po ilgos darbo dienos išsiilgę mylimųjų nelekia pas juos kūlverščiais. Vietoje to, kad po darbo iš karto lėkti namo, jie leidžia laiką kamščiuose. Kokia beprotybė!? Ne, tai - realybė.

Miesto žmogus praleidžia valandą laiko kamščiuose prieš darbą ir valandą - po darbo. Dvi valandos kasdien. Dvi jauno gyvenimo valandos, kurias galėtum praleisti kuždėdamas meilius žodelius į šiltą ausį arba dar geriau - klausytis kuždesių savo šilta ausimi. Dvi valandos kasdien visą mėnesį. Per tiek galima išmokti šokti visus pramoginius šokius. Dvi valandos kasdien pusmetį. Čia jau visas Japonų kalbos kursas! Dvi valandos kasdien visus metus - per tiek laiko ir namą galima pastatyti. Įsivaizduojate kiek šiuolaikinis žmogus praranda?

Evoliucija pasuko ne ta kryptimi

Istorikai sako, jog senovėje žmogus turėjo daug dirbti, jis visą dieną ieškodavo maisto. O šiuolaikinis žmogus yra laisvesnis, jam nereikia dirbti visą dieną. Zdrastvuite! Ar tik nėra atvirkščiai? Šiuolaikinis žmogus dėl maisto, buto ir šildymo ir siuvenyrų dirba visą dieną ir visą naktį, o primityvios tautos guli išvertę bambas ir nieko nedirba. Tai į kurią pusę vyksta evoliucija? Ar žmogus tapo laisvesnis? Mažiau dirba?

Evoliucijos kryptimi suabejojau ir šiandien nuėjęs į “Maximą”. Viename skyriuje buvo visas stendas su kažkokiais primityviais daikčiukais, o virš jo didžiulėmis raidėmis buvo parašyta: “gremžtukai”. Čia reiškia, kad grįžtame į akmens amžių? Pačiupinėjau - plastmasiniai. Sako, automobilių stiklams valyti. Na, ar jūs įsivaizduojate senovės žmogų valantį automobilio stiklus? Ne. O šiuolaikinis žmogus privalo žiemą juos valyti prieš važiuodamas į darbą ir po jo. Tai kuris žmogus daugiau dirba: senovės ar šiuolaikinis?

Šiuolaikinis žmogus prisigalvoja įvairiausių dalykų kaip stumti laiką, kad tik neiti pas savo mylimus žmones. Jis laukia prie šviesoforo kol užsidegs žalia šviesa, jis laukia autobuso arba laukia automobilyje kamštyje, laukia eilėje parduotuvėje, laukia kavinėje kol atneš valgyti, pildo įvairiausius dokumentus ir neša juos į įvairiausias institucijas ir paskui laukia kol tos institucijos išduos kitą dokumentą, kurį vėl reikės užpildyti, kad nuneštum į kitą instituciją, laukia filmo tęsinio kol rodo reklamą, laukia netgi boulingo klube kol atsilaisvins takelis pažaisti ir visai pamiršta, kad jų namuose seniai seniai kažkas laukia. Šitiek laiko šiuolaikinis žmogus praleidžia veltui. Viso to senovės žmogus nedarė.

Skeptikai prieštarauja, kad neva su automobiliu galima greičiau ir toliau nulėkti, bet akivaizdi situacija Vilniuje nuo 17 valandų rodo, kad pėsčiomis bet kurią miesto vietą galima pasiekti greičiau. Yra toks anekdotas gerai nusakantis esmę:

- Petrai, kam tau automobilis.
- Na, tam, kad visur suspėčiau.
- Kur suspėtum?
- Na, visur. Tu įsivaizduoji, šiandien ryte atsikėliau, per pusvalandį nulėkiau į plovyklą, nusiploviau automobilį, paskui nuvariau į servisą ir pakeičiau valytuvus, po to lėkiau į kitą miesto galą sutvarkyti automobilio draudimo ir pasikeisti padangų ir visa tai aš padariau iki pietų. Ar gi aš be automobilio būčiau tiek suspėjęs padaryti?

Protas vystosi ne ta kryptimi

Kažkada mokslininkai manė, jog protas priklauso nuo smegenų dydžio. Tačiau kažkas netyčia susigriebė, kad dramblio smegenys didesnės nei žmogaus. Tada buvo iškelta nauja hipotezė, kad proto kiekis priklauso nuo kūno masės ir smegenų masės santykio. Bet vėl po kažkurio laiko buvo susigriebta, kad, tokiu atveju, taip pat yra už žmogų protingesnių būtybių. Tada pereita prie psichologinio aiškinimo, neva tai elgesys parodo proto kiekį. Kuo protingiau būtybė elgiasi, tuo ji yra protingesnė. Bet štai ir vėl daugelis gyvūnų įvairiose srityse viršyja žmogaus galimybes ir sugebėjimus.

Štai beždžionės nurungia universiteto studentus trumpalaikės atminties reikalaujančiose užduotyse. Gyvūnai gyvena ekonomiškiau, be atliekų ir geriau prisitaiko prie gamtos. Tai taip pat parodo proto lygį.

Tačiau grįžkime prie temos. Pasirodo skruzdėlės, kurių smegenys yra šimtus kartų mažesnės už žmogaus sugeba išspręsti kamščių problemą, o žmogus nesugeba. Jei kalbėsime apie primityvų žmogų, tai jis taip pat neturėjo kamščių problemos. Ar jums tikrai nekyla abejonių dėl evoliucijos ir proto vystymosi krypties?

Keistas mokslas ta istorija. Susidaro įspūdis, jog istorikai pasakoja įvairias istorijas, kurios su realybe mažai ką bendro turi. Štai Lietuvos istorikai pasakoja kažkokią istoriją apie tai, kad 1940 metais Rusija okupavo Baltijos valstybes ir Moldaviją, o rusų istorikai pasakoja istoriją, jog jokios okupacijos nebuvo. Anot jų, tos teritorijos anksčiau buvo Rusijos imperijos dalis, tai apie kokią okupaciją galima kalbėti?

Važiavau pro Lenkiją ir teko kalbėti su lenkais. Aš sakau: “Lietuva buvo iki Juodosios jūros.” Jie sako: “O kaip įdomu, mus mokė, jog Lenkija buvo iki Juodosios jūros.” Aš sakau: “Mes, lietuviai, laimėjom Žalgirio mūšį”. Jie sako: “Oi, ne, tą mūšį tai tikrai mes laimėjome.” Ir taip buvo su visais faktais, kuriuos aš vardinau. Tad ką mums pasakoja istorikai?

Gal jau būtų pats metas suabejoti istorikų pasakaitėmis apie tai, jog senovės žmogus turėjo visą dieną dirbti, o šiuolaikinis žmogus yra laisvesnis? Ir kur tas mūsų protas kai reikia nuspręsti ar tikėti mokslininkų istorijomis ar ne? Kur mūsų protas, kai reikia spręsti kamščių problemą?

Tinginių pasaulyje kamščių nėra

Jei vis dar turime nors kruopelę proto, pabandykime atlikti trumpą analizę.

Kada susidaro kamščiai? Jie susidaro labiausiai anksti ryte ir būtinai vakarėjant. O ką mes veikiame visą dieną nuo ryto iki vakaro? O gi dirbame. Dabar pabandykime sugretinti šiuos du faktus. Ką gausime? Atsakymas neįtikėtinas: “kamščiai susidaro iš karto prieš darbą ir iš karto po darbo”. Paradoksas. Argi gali būti koks nors ryšys tarp darbo ir automobilių kamščių? Neįtikėtina, bet kažkas kužda giliai giliai, kad darbas ir kamščiai kažkuo susiję.

Ar žinote, kad tinginių pasaulyje nėra kamščių. Taip yra todėl, kad… jie nedirba. Sutapimas, sakysite. To negali būti. Bet, žinokit, tai yra tiesa. Tinginiai niekada nedirba, todėl jie niekada nevažiuoja į darbą, todėl jie niekada nepatenka į kamščius. Fantastika!

O ką veikia tinginiai kol šiuolaikinis žmogus dirba ir sėdi kamščiuose, kol jis pildo dokumentus įvairiausioms institucijoms, kol jis laukia sankryžoje užsidegsiančios žalios šviesos, laukia kavinėje kol atneš maisto… Pasirodo tuo metu tinginiai visą laiką praleidžia kartu su mylimais žmonėmis ir daro ką tik nori, ko tik širdis geidžia. Ir, žinoma, tinginiai laukia. Ko gi jie laukia? Jie laukia kol šiuolaikinis žmogus susiprotės… Juk įdėjus nors šiek tiek proto įmanoma išspręsti kamščių problemą. Juk skruzdėlės tai padarė, senovės žmogus tai padarė, tinginiai tai padarė… Mes laukiam, šiuolaikini žmogau, laukiam.

Rodyk draugams