BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Remontas

Lascaux, France, Pictures on the Walls
Kalbasi dvi musės:
- Na ir kvaili tie žmonės - šitiek pinigų sukiša į lubų remontą ir vis tiek jomis nesinaudoja.

Žmogus
dirba. O kai uždirba šiek tiek pinigų, tai nežino kur juos dėti. Nes
pinigai žmogui iš esmės nereikalingi. Todėl sistema yra sugalvojusi
keletą paprastų pinigų padėjimo būdų: (1) pirkti maisto, (2) pirkti
drabužių, (3) mokėti mokesčius, (4) pramogauti. Iš esmės to ir užtenka,
kad žmogus visą gyvenimą dirbtų ir turėtų kur pinigus išleisti.
Sutrumpintai visa tai galima pavadinti: “duonos ir žaidimų”. Daugiau
liaudžiai nieko nereikia.

Bet kartais būna taip, kad kuris nors
žmogus uždirba tiek, kad užtenka patenkinti pirmiems keturiems
punktams, o pinigų visgi lieka. Ką gi daryti? Tada sistema pakiša dar
vieną variantą - (5) remontuoti butą.

Buto remontavimas yra
lygiai toks pat beprasmis užsiėmimas kaip ir kiti pirmiau išvardinti ir
žmogaus prigimčiai nebūdingas. Jis neneša jokios naudos, atima daug
laiko, išeikvoja daug resursų, lėšų, jėgų, nervų, pyksta kaimynai dėl
triukšmo ir nešvaros, prinešama dulkų ir į neremontuojamus kambarius,
viskas nešvaru ir keletą mėnesių gyvenama karo stovyje, kenksmingose
sąlygose, o galiausiai sienos, lubos ir grindys padengiamos naujomis
toksiškomis ir žmogaus sveikatai kenksmingomis medžiagomis… Ir kas iš
to? Žmogus laimingesnis? Miega ramiau? Gyventi tampa geriau? Ne. Toliau
tęsiamas įprastas gyvenimas lyg nieko ir nebūtų įvykę. Tad kodėl žmogus
remontuoja butą? Atsakymas tik vienas - jis neturi kur dėti pinigų.

Remontuoju butą

Taip
jau atsitiko, kad mama kažkokiu būdu įgijo daugiau pinigų nei reikia ir
perėjo į penktą lygį - užsimanė remonto. Meistrai šiuo metu ima 25-30
lt už suremontuotą kvadratinį metrą. Pridėjus medžiagas susidarytų
keletas tūkstantėlių. O jiems uždirbti reikia kelių mėnesių. Kaip
gerai, kad mūsų šeimai būdingas tingumas. Todėl šiek tiek sutaupėme.
Nekvietėm meistrų, o remontuojamės patys. Meistrai sakot profesionalai
ir geriau padaro? Kartais geriau, tačiau teko matyti ir daug broko,
lubos nelygios, neužglaistytos. Prisimenu po praeito remonto atsilupo
vos keliems metams praėjus ir teko taisyti patiems, nes meistras kaip
vėjas, jo jau nebesugaudysi. Be to, teko matyti kaip meistrai keikiasi.
Jiems svarbu vien pinigai. Jie dirba iš visų jėgų, kad tik greičiau
paimt pinigus. O aš noriu, kad mano sienos būtų liečiamos su meile,
glostomos… Paskui tokiame bute maloniau gyventi. Todėl pačio rankų
darbas visada yra mielesnis, net jeigu ir kreiviau padarai.

Lygesni už lygius

Nesuprantu
kodėl žmogus įsikalė sau į galvą, kad paviršiai turi būti lygūs. Lygų
paviršių juk padaryti yra milijonus kartų sunkiau. Štai nuskutu viską
iki betono ir užtepčiau dažais. Bet ne… patepk giluminiu gruntu,
patepk giluminiu gruntu antrą kartą, užcementuok didelius įdubimus,
užtinkuok nelygumus ir užglaistyk… kai glaistas išdžius, tai
užglaistyk dar kartą ir dar kartą… žiūrint kokio lygumo nori. O
žmonės kažkodėl nori kuo lygiau. Tokiu būdu jie nori pabėgti nuo
gamtos. Juk gamtoje nėra lygių paviršių. O jei ir būna - ramus vanduo,
ledas, sniego sluoksnis - tai jie neskirti nuolatiniam gyvenimui ant
jų. Todėl žmogus norėdamas nutolti nuo beždžionės lygio, sugalvojo
pasislėpti tarp idealiai lygių sienų.

Ir prie ko gi priveda mus tas lygumas? Aš seniai pastebėjau, kad kuo lygesnės žmonijos pastatų sienos, tuo daugiau nelygybės visuomenėje.
Šiais laikais sienos lygios kaip stiklas, o į socialinę nelygybę galima
ir akis išsibadyti. Kaip rašė G. Orwell’as: “Visi gyvuliai lygūs, bet
kai kurie lygesni už kitus.”

Svarbu ne sienos, svarbu baldai

Štai
atėjo pas mus baldžius pakonsultuoti kaip daryti remontą. Ir sako: “kur
bus spintelės? O tai šitoje vietoje kur spintelės, sienų nelyginkite,
vis tiek nesimatys per baldus. Geriau investuokit į gražesnį baldą, nei
į sieną. Jei baldai gražūs, sienų niekas nemato.” Vat tau ir išmintis.
Pagaliau paaiškėjo kodėl žmonės daro lygias sienas. Juk akivaizdu - kuo
gražesnis baldas, tuo į sienas mažiau žmonės žiūri. O jeigu šeimininkas
gražus, tai sienos ir baldai gali būti bilekokie. Štai kur paslaptis. Kai žmogus pasidarė negražus, tai pradėjo statyti gražias sienas.
Gražios sienos reikalingos tik tada kai žmogus nepatrauklus, netraukia
žvilgsnio. Jei grožis tiesiog akina, tai į sienas niekas nežiūri. Teko
ir man būti pas gražius žmones studentus bendrabučiuose (ypač
studentes). Bendrabučiai gi apgriuvę, sudūlėję, bet kai ateini pas
įdomų, patrauklų, gražų šeimininką (-ę), tai viskas aplink taip gražu
pasidaro… Todėl tinginiai investuoja ne į sienas ar baldus, o į
žmogų, t. y. į save ir kitus buto gyventojus.

Tinginio remontas

Šiaip tinginiai negyventų betono name, nes reikia daug vargo ir lėšų, kad jį išlaikyti. Tinginys rinktųsi efektyvesnes statybines medžiagas. Tačiau jeigu jau situacija privertė, tai pašnekėkime ir apie betoninį variantą.

Jeigu remontą daryčiau sau, tai jokiu būdu nelyginčiau sienų. Kam
gi to reikia? Juk tiek darbo, o nelygios jos dar gražesnės. Ir
nesuprantu kodėl žmonės staiga ėmė nemėgti pilkos spalvos. Pilka
spalva, tai juk natūrali akmens, kalnų, uolų, žemės spalva. Žmonės iš
to statė savo namus ir juose gyveno. Tik kažkas įpiršo jiems mintį, kad
betono siena yra negražu ir kad būtinai reikia užmaliavoti kita spalva.
Bet kuria kita, tik ne pilka. Nes jei žmogui tiktų pilka betono spalva,
tai tada niekas nepirktų giluminio grunto, glaisto ir dažų, tapetų…
Ryškiai čia sugalvojo tie, kas susirenka pinigus iš remontų. O ar
nepastebėjot - kuo daugiau remontų, tuo UAB “Senukai” šefas
turtingesnis. Vadinasi, kažkokiu būdu pinigai, kuriuos žmonės taip
sunkiai uždirbo, nuplaukia ten.

Tinginys niekada nedirbs kažkam
kitam. Kodėl turėčiau atiduoti savo pinigus kažkam kitam? Todėl
tinginys neglaisto ir nedažo sienų. Jam patinka pilka, nelygi betono
siena. Šiaip tinginiui viskas patinka. Koks bebūtų pasaulis yra gražus,
kol nereikia dirbti. Tinginiai laimingi ir džiaugiasi viskuo.

Taigi,
aš palikčiau betono sienas atviras ir labai džiaugčiausi, kad nereikia
dirbti. Sakysite: “dulka”, “drėgmė eina”, “nesveika”. Aš galiu
pasakyti, kad gerai nuplautas betonas nedulka. Dulka kalkės, dažai
atsilupinėja ir negražiai atrodo. O kur nueis drėgmė, jei nudažysite ar
nutapetuosite? Ji susilies su šiomis medžiagomis ir į patalpas
išsiskirs toksinai. Taip, kad palikti atviras betono sienas ne tik
originalu, gražu, ekonomiškai naudinga, bet ir sveika.

Estetika

Dar
nepabaigiau rašyti šio straipsniuko, o jau jaučiu visuomenės spaudimą
nepalikti atvirų betono sienų. Gerai, sutinku. Šiaip tinginiui vienodai
rodo kokios bus tos sienos, juk jokio skirtumo po kokios spalvos lubom
gulėti, bet, kad nediskredituoti tinginių teks derintis prie visuomenės.

Sutinku.
Nudažykime. Tačiau aš kategoriškai atsisakau dažyti dažais, kurie
pardavinėjami parduotuvėse. Kodėl? Ogi todėl, kad iš jų jokios naudos:
1.
Jie atsilupa po 10-15 metų ir remontą reikia daryti iš naujo. Remontas
kas tiek metų? Oi ne. Jau geriau paieškosiu ko nors ilgaamžiškesnio.
Tik netinginiai gali remontuoti kas 10-15 metų.
2. Dažai, klijai ir
daugelis kitų medžiagų yra kenksmingos žmogaus sveikatai. Ką aš
kvailas, kad dėl sienų estetikos nuodyčiau savo kūną ir taip griaučiau
savo kūno estetiką?

Sutinku, nudažykime. Bet dažykime
ilgaamžiais dažais, sveikais dažais ir pigiais dažais. Ir kad būtų ne
tik labai gražu, originalu, bet ir protinga. Taip protinga, kad
įtiktume ir mokslininkams. Kaip gi taip padaryti?

Pirmykščio žmogaus estetika

O
ar teko jums kada matyti su kokiu susižavėjimu mokslininkas žiūri į
pirmykščio žmogaus piešinius ant olų sienų? Pakišk jam bet kokį
prašmatnų šiuolaikišką dizainą, tačiau jis akių į sienas nepakels nuo
knygelės kurioje pirmykščio žmogaus piešiniai. Todėl ne tik gražu, bet
ir protinga būtų daryti ant savo sienų akmens amžiaus piešinių
imitacijas. Esu tikras, kad tuo susidomėtų, jei ne tikrieji
archeologai, tai šiuolaikinės, gyvosios archeologijos specialistai.

Tik
nereikia manyti, kad aš ant savo sienų nusipieščiau medžiotojus
žudančius elnią ar bizoną. Ne. Medžiotojai negražūs, o kambary su
žudymo scena aš negalėčiau miegoti. Bet nereikia manyti, kad
pirmykščiai žmonės piešė vien žudymo scenas. Iš tikrųjų jie piešė daug
ką ir tik nedidelė dalis piešinių yra susijusi su medžiokle. Medžioklės
scenas išgarsino mokslininkai, kuriems reikėjo patvirtinti savo
teoriją, kad pirmykštis žmogus buvo primityvus, kad jo menas buvo
primityvus ir jokios estetikos jame nebuvo, kad jis buvo grynai
funkcinis, t. y. ant sienų vaizduojamos medžioklės scenos, kurias
reikės atkartoti realybėje. Bet tokių piešinių nėra daug. Be to, jie
yra vėlyvi. Kai mokslininkai pasikniso po ankstesnius klodus, atrado
daugiau piešinių olose, paaiškėjo, kad visgi pirmykštis žmogus turėjo
estetinį skonį ir piešė dėl estetikos, o ne tik dėl funkcijos ir, kad
medžioklės motyvai nėra pagrindiniai. Tiesiog tokį įvaizdį sukūrė
pirmieji mokslininkai ir įkišo į mokyklinius vadovėlius. Dabartiniai
mokslininkai suka galvas kaip įrodyti žmonėms, jog tai buvo klaida, kad
neteisingi vadovėliai spausdinti, o pirmykštis žmogus piešė labai
estetiškai.

Kol mokslininkai suka galvas tiesiog imkite ir pažiūrėkite kaip piešė pirmykštis žmogus. Su primityviomis medžiagomis, kaip vaiko ranka, bet užtat kaip gražu!

Be to, ne tik gražu. Piešiniams ant olų sienų 35 000 metų.
Nieko sau remontas? Padarei vieną kartą ir kartų kartos juo gali
naudotis. Va čia tai remontas. O mes remontuojame kas 10-15 metų. Argi
tai protinga?

Amžių amžius žmonės piešė su natūraliomis, nekenksmingomis medžiagomis. Štai mokslininkai atrado olose pigmentų, kurių amžius 400 000 metų. Reiškia jau tada žmogus piešė. Žinoma jis piešė daug seniau. Tiesiog tik tiek mokslininkams pavyko atkapstyti.

Ir
piešė jie su sveikomis medžiagomis, kurios nekenkė sveikatai. Vadinasi
jiems pasisekė suderinti abu dalykus - ir sienos gražios, ir
šeimininkas gražus. Va čia tai lygis.

Taigi, pirmykščiai žmonės
vėl laimėjo prieš šiuolaikinį žmogų. Jie sugebėdavo padaryti ilgaamžį,
gražų, estetišką, nekenksmingą, iš natūralių medžiagų remontą, kuris
traukė ne tik to meto žmones, bet domina ir dabartinius mokslininkus.

(C) Foto: www.culture.gouv.fr

Rodyk draugams

Komentarai (8)

  1. RB:

    Atsargiai su tuo gražiu žmogumi. Nes jau pilna žmonių išsigražinusių iki begalybės ir nusivylusių, nes suprato, kad ir tai tik lukštas, kad tikrasis grožis slypi kitur.

  2. O jeigu ne?:

    O kas sake, kad tas pirmyksciu zmoniu remontas sveikas buvo. Palyginkit ju ir dabartiniu zmoniu ilgaamziskuma. Tai tas remontas toks sveikas nebeatrodys :P

  3. Taigi pirmykščiai žmonės mirdavo ne dėl ligų. Sveiki. Jų gyvenimo trukmė su ligomis nesusijusi.

  4. Laimis Žmuida:

    Štai nuorodytė kur sakoma, kad primityvūs žmonės gyveno ilgai, sveikai ir turėjo sveikus dantis:
    http://drbass.com/primitive.html

  5. Aplankykite e- parduotuvę http://www.cpu.lt
    Mažiausios kainos elektronikai

  6. ZV:

    Filosofija nėra blogas dalykas iš prigimties, bet yra tam tikros ribos už kurių filosofija pasidaro panaši į šizofreniją. Turiu vieną pažystamą, kuriam "pavažiavęs stogas". Jis kartais tokias mintis išreiškia… dažnai apie kosmosą ar žvaigždes. Kažkas panašaus ir čia tik tema kita. Įdomu ar filosofas valgo ar vilki drabužius ar gyvena bute? Gal filosofas pamastys, kad tie siulai iš kurių nuastas jo apatinis tirkotažas kažkada buvo kokio nors žmogaus pasodinti, palaistyti. Juk ta duona, kuri leidžia filosofui palaikyti gyvybę pati taip pat neatsirado. Galima tingėti, kai kažakas kitas už tave dirba. Bet tai yra nesažininga. Sutinku, kad žmonės dirba per daug. Darbo diena galėtų būti 4 valandos ar dar mažiau. Bet kažkoks minimubas būtinas, kad filosofas galėtų filosofuoti. Siūlau persimesti nuo tingėjimo filosofijos prie antiprogreso filosofijos. Labai susiję temos. Juk būtent progreso troškimas ir skatina fanatiškai dirbti. Visa kapitalizmo filosofija paremta progresu. Jei progresą laikytume blogiu, tai kapitalizmas su fanatišku darbu, žmonių išnaudojimas taptų beviltiška nesamonė. O darbas žmogų puošia. Galima tik filosofuoti apie konkretaus darbo prasmę, tikslą ar kitas aplinkybes, bet ne apskritai šlovinti tinginysę. Beje labai neišmntingas yra Robinzono darbo traktavimas. Neesmė yra, kad darbas buvo bergždžias. Esmė yra tame, kad darbas suteikia žmogui prasmę gyventi. Jei ne ta valtis, jis būtų iš deresijos numiręs. To darbo rezultatas nebuvo nulinis. To darbo rezultatas yra pamoka, kad reikia pagalvoti. Ir to darbo vertė yra daug didesnė negu pati valtis. Tik darbas žmogų verčia galvoti. Jei ne darbas tai ir filosofas neturėtų apie ka filosofuoti. Taigi laikas nuo lėkštos ir paviršutiniškos filosofijos pereiti prie daug gilesnės ir intelektualesnės filosofijos

  7. Laimis Žmuida:

    ZV,

    jei galite, tai parašykite geriau nei aš. Ir jus skaitys, džiaugsis jumis.

    Aš tikiu tuo, ką rašau. Tikiu, kad tai įmanoma įgyvendinti ir kryptingai siekiu to savo gyvenime. Man pavyko jau išvengti labai didelės darbo dalies savo gyvenime. Ir sąžiningai. Ir vis tobulėju.

    Jūs nesuprantate to, ką aš rašau. Na tai labai gaila. Bet tai, kad jūs nesuprantate, tai dar nereiškia, kad aš klystu.

    Patikėkite, darbas žmogui yra iš esmės visiškai nereikalingas. Visa ką jūs parašėte apie darbą ir prasmę, tai tik jūsų įprotis. Jūs nesugebate pamąstyti kitaip ir pažiūrėti kaip be darbo yra gerai.

  8. butybe:

    Neanalizuosiu autoriaus filosofiniu paziuru, bet pakomentuosiu praktine puse. Vienoj labai modernioj stilingoj kavinej butent ir maciau lubas - betono plokstes tiesiog nelygiai padazytos kazkuo rudziu spalva ir palakuota. Ar labai ekologiskos medziagos naudotos negaliu pasakyt, bet atrodo labai estetiskai, originaliai ir prieziuros maziau reikia nei sakysim kokiom baltom pakabinamom lubom.
    Mes patys sukam galvas ar virtuvej ir vonios kambary plyteles ant grindu klijuot, ar linoleuma tiest, bet va jau gal koks pusmetis kaip tingim ir vaikstom per grindines plokstes. Ir ka, nei jos atsilupa, nei duzta, gerai plaunasi, purvas ant ju ne taip matosi. Todel noreciau jas tokias ir palikt, tik taip pat kazkaip padekoruot. Ar tai sonuose ar per siules koki kanteli spalvota uzdet, ar kazkuo padazyt palakuot, tik va nezinau kokios medziagos tam tiktu.
    Paprastai mes esam taip priprate prie standartu, kad net nesusimastom kaip padaryt ka nors paprasciau.
    Kita puse nestandartiniu remonu yra ta, kad tikrai reikia gerai ismanyt ar tai bus praktiska (neis saltis, dregme ar dar kokie biesai)
    O straipsniukas skaitesi smagiai :)

Rašyti komentarą